Pokalbyje su „Lietuvos ryto“ korespondentu G.Nausėda pareiškė, kad rinkimus laimėjusios partijos persistengė niūriomis spalvomis vaizduodamos joms tekusį palikimą.
„Tai išgąsdino ne tik šalies žmones, bet ir užsienio kreditorius, kurie galėtų finansuoti augantį mūsų biudžeto deficitą. Net sulaukėme susirūpinusių užsienio kreditorių klausimų, ar Lietuva jau nebankrutuoja“, – perspėja G.Nausėda.
Antikrizinė programa tampa sunkiai pakeliama ir socialiai jautriems visuomenės sluoksniams, ir verslui, – perspėjo G.Nausėda.Tiesa, jis pažymi, kad vis dėlto išvados buvo padarytos. „Pastebėjau, kad būsimojo premjero Andriaus Kubiliaus retorika keičiasi – jis ėmė kalbėti dalykiškiau. Tai teikia vilčių, kad bus mažiau juodų spalvų apibūdinant padėtį ir labiau susitelkta ieškant geriausių būdų, kaip atremti krizės iššūkius“, – cituoja SEB banko prezidento patarėją „Lietuvos rytas“.
G.Nausėda pažymi, kad sutirštinti spalvas tikrai neprotinga: „Tai mažina žmonių lūkesčius ir jie diržą gali susiveržti viena kita padala labiau nei reikėtų“.
„Man kelia nerimą tai, kad antikrizinių priemonių plane vietoj anksčiau planuoto 19 proc. tarifo jau kalbama apie 20 proc. pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčius. Antikrizinė programa tampa sunkiai pakeliama ir socialiai jautriems visuomenės sluoksniams, ir verslui“, – perspėjo G.Nausėda.
Jis pastebi, kad mokesčių šoko terapija gali sukelti bankrotų griūtį, ir priduria, kad kai kuriais atvejais galima taikyti ir laipsnišką mokesčių didinimo principą. „Kuriantiems antikrizinio plano mechanizmą politikams būtina susitikti su interesų grupėmis ir įsiklausyti į jų siūlymus“, – sakė finansų specialistas.
