Tai, anot jo, pripažįsta ir tarptautinės Švedijos finansų grupės SEB ekspertai. Tačiau blogiausiu atveju, anot G.Nausėdos, Lietuvai gali tekti kreiptis ir į Tarptautinį valiutos fondą.
„Nėra kvestionuojama, tai, kad Lietuva padarė labai daug finansinės politikos srityje, kad būtų mažiau priklausoma nuo tarptautinės finansinės situacijos ir būtų mažiau priklausoma nuo skolinimosi. Tačiau dėl objektyvių priežasčių tarptautinė rinka nėra mums labai palanki. Sakykime, iškilus problemų pasiskolinti privačiose kapitalo rinkose, kas šiuo metu kaip tik mėginama padaryti, gali atsirasti ir Tarptautinio valiutos fondo alternatyva“, – trečiadienį Lietuvos radijui sakė G.Nausėda.
Švedijos finansų grupės SEB ekspertai trečiadienį paskelbė, jog Lietuvai šiemet gali tekti skolintis iš TVF, o tokį sprendimą paskatintų ne ekonominės sąlygos šalies viduje, bet dėl gilėjančios euro zonos krizės išaugę skolinimosi kaštai tarptautinės kapitalo rinkose. Tikriausiai Lietuva turėtų susitarti dėl laikinos specialios TVFpaskolos arba lanksčios kredito linijos, apžvalgoje rašo Švedijos SEB analitikas Mikaelis Johanssonas.
TVF yra įdiegęs naujoviškų paskolų, kurios yra skirtos ne su ekonominėm problemom susiduriančioms valstybėms, o toms, kurios nori mažinti savo skolinimosi sąnaudas.
Kaip LNK žinioms sakė banko ekspertai, Lietuva TVF paramą gautų ne tokiomis griežtomis sąlygomis, kokioms prieš trejetą metų paskolą ėmusi Latvija. Prieš keletą metų TVF siūlė Lietuvai įsivesti automobilių mokestį, apmokestinti pensijas, didinti įmokas „Sodrai“, panaikinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatas.
Kai teigė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė, Lietuva skolintųsi kitomis sąlygomis nei Latvija, nes paramos kreiptųsi ne dėl blogos ekonominės padėties, o dėl privertų finansų rinkų. TVF yra įdiegęs naujoviškų paskolų, kurios yra skirtos ne su ekonominėm problemom susiduriančioms valstybėms, o toms, kurios nori mažinti savo skolinimosi sąnaudas.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad kol kas kreiptis į TVF nėra būtinybės.
