Tokius specialistus rengiančios mokyklos jau nesutalpina visų, norinčių siekti populiarių diplomų, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Padidėjus statybininkų paklausai, kvalifikuoti darbininkai pasijuto esą padėties šeimininkai ir pradėjo migruoti iš vienos darbovietės į kitą. Kiti įsigudrino dirbti pagal verslo liudijimą, kuris sudaro itin palankias sąlygas nemažai užsidirbti.
Statybos įmonių vadovai, neturėdami kitos išeities, trūkstamą darbo jėgą mėgina kompensuoti
nekvalifikuotais darbininkais, kuriuos patiems reikia dar ir apmokyti.
Rasti tikrai gerą mūrininką, tinkuotoją ar suvirintoją – didelis galvos skausmas ne vienam gyventojui, remontuojančiam ar mėginančiam įsirengti būstą.
Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Leliugienė sakė, kad per pastarąjį pusmetį išlieka statybų srities kvalifikuotų darbininkų paklausa: dažytojų, apdailininkų reikia beveik 2 tūkst., mūrininkų – 1,9 tūkst., dailidėms, staliams tenka 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų.
Statybininkai dabar gauna tikrai nemažus atlyginimus, keliančius pavydą ne vienam aukštąjį išsilavinimą turinčiam specialistui.
Statybininkų mokyklų pedagogai sako, kad pastaruoju metu visos šios srities specialybės yra labai paklausios, ir mokykloje visos vietos užpildytos jaunuolių, norinčių įgyti statybininko kvalifikaciją.
