Pastaruosius trejus metus Graikija buvo apimta skolų krizės liepsnų. Tačiau artimiausi 12 mėnesių šiai šaliai greičiausiai taps įtempčiausi ir lemsiantys ateitį euro zonoje. Tai, kad sunkiausia dar nėra praeityje, patvirtino ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, prieš Naujuosius metus pareiškusi, kad didžiausia krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų dar yra „toli nuo pabaigos“. Mažai kas abejoja, kad ji turėjo omenyje būtent Graikiją.
Po 5 recesijos metų Graikija į 2013-uosius įžengė su 26 proc. nedarbu, vienu iš trijų žmonių, gyvenančių ties ar žemiau skurdo ribos, o griežčiausi taupymo laikai dar tik laukia ateityje. Net ir gavus finansinę pagalbą – didžiausią pasaulio istorijoje – šalis neatsikratė galimo bankroto šešėlio. Tai pripažįsta ir Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras. „Mes vis dar rizikuojame patirti bankrotą“, – sakė jis „Financial Times“. Jis pabrėžė, kad Atėnų likimas neabejotinai priklauso nuo šalies premjero Antoniso Samaraso sugebėjimų išlaikyti trapią Vyriausybę – o tai bus labai sudėtinga, nes šalyje šiais metais neabejotinai kils didžiulis nepasitenkinimas. Priežastis? Vien šiemet šalyje „apkarpymai“ sieks 9,2 mlrd. eurų.
Daug priklausys nuo to, ar šalis sugebės atitikti pasaulio kreditorių lūkesčius ir laikysis programos, suderintos su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos Sąjunga.
Ekspertai teigia, kad šaliai labai reikšmingi bus rugsėjį vyksiantys rinkimai Vokietijoje. Po jų paaiškės, ar nauja Vokietijos valdžia bus pasirengusi toliau vykdyti finansinį Graikijos gelbėjimo planą.
Nedarbas toliau augs, recesija gilės, vis daugiau įmonių užsidarys. Esminis klausimas: kas sugebės išlikti?
Tiesa, situacija gali smarkiai paaštrėti ir anksčiau. Ekonomikos specialistas Giorgosas Kyrtsosas teigia, kad jau birželio mėnesį turėtų prasidėti kalbos apie Graikijos nesugebėjimą ekonomiškai stotis ant kojų. Tačiau galimybė, kad Graikija iki to laiko sugebės kažką kardinaliai pakeisti, kol kas atrodo sunkiai tikėtina, nes skolos sudaro 180 proc. bendrojo vidaus produkto.
Jau sausio 31 dieną pensininkai ir valstybės tarnautojai patirs sukrėtimą dėl mažinamų algų, pensijų, išmokų ir didėjančių mokesčių. „Daugybė žmonių, ypač viduriniosios klasės, supras, kad jie nebegauna algų, nes mažinimai, siekiantys 15-20 proc., bus taikomi atgaline data“, – teigia G.Kyrtsosas. Jo teigimu, nedarbas išaugs iki 30 proc.
Nors šalies valdžia tikisi, kad finansinės paramos pinigai leis pagyvinti Graikijos ekonomiką, yra ir nemažai tuo abejojančių. Sociologas Aliki Mouriki teigia, kad „pinigai, kurie bus įmesti į Graikijos ekonomiką, žmones pasieks labai lėtai. Nedarbas toliau augs, recesija gilės, vis daugiau įmonių užsidarys. Esminis klausimas: kas sugebės išlikti?“
Kai šalyje tokios nuotaikos, kyla didelis klausimas, ar valdančioji koalicija sugebės išlikti. Šią savaitę atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 77,3 proc. žmonių yra nepatenkinti dabartine valdžia. A.Mouriki prognozuoja, kad šalyje gali įvykti sprogimas, nes nusivylimas ir pyktis tik auga. „Birželį prasidės turistinis sezonas, ir tai padės. Tačiau iki to laiko mes turime būti sulaikę kvapą“, – teigia jis.
