Kinai domisi oro uostais, uostais, geležinkeliais. Rusai pasiryžę tvirtai įžengti į energetikos rinką. Kataro verslininkai agresyviai veržiasi į nekilnojamojo turto rinką.
„Mes turime duoti signalą, kad dabar Graikija – visai kitokia, – pareiškė šalies vystymosi ministras Kostis Hadzidakis. – Mes turime nustebinti, tačiau nustebinti pozityviai. Privatizacija taps signalu, kad mes draugiškai verslo atžvilgiu nusiteikusi šalis“.
Šalies premjeras Antonis Samarasas šį mėnesį vizito Pekine metu kvietė Kiniją dalyvauti, kaip jis pavadino, „Atėnų sėkmės istorijoje“. Kinija ir pati be raginimų nusiteikusi investuoti Graikijoje ir paversti šią šalį savo didžiausiu langu į Europą. Pirėjo uostas jau tapo Kinijos transporto mazgu po to, kai 2010 metais valstybinė laivininkystės kompanija „Cosco“ sumokėjo 500 mln. eurų už pusės šio uosto nuomą. Graikijos premjero vizito Kinijoje metu buvo pasirašyta 11 dvišalių susitarimų, Pekinas pademonstravo susidomėjimą pirkti tarptautinį Atėnų oro uostą.
Praėjusią savaitę atėjo Maskvos eilė – į Atėnus trečią kartą per tris mėnesius atskrido „Gazprom“ vadovas. Šio vizito tikslas – valstybės valomos dujų įmonės „Depa“ pirkimas. Praėjusiais metais „Gazprom“ jau pateikė preliminarų siūlymą pirkti „Depa“ už 900 mln. eurų, nors ekspertai teigia, kad sandorio vertė bus kiek mažesnė – 750 mln. eurų.
„Depa“ laikoma vienu iš dviejų brangiausių privatizavimo programos objektų, kitas – valstybinė azartinių lošimų monopolija „Opap“, trečdalis jos šį mėnesį buvo parduota Graikijos-Čekijos investuotojams.
Neseniai Graikijos vadovai paskelbė, kad paruošti planai ir dėl dujų tiekimo kompanijos „Desfa“ pardavimo. Ši kompanija bus parduota Azerbaidžano valstybinei naftos kompanijai, kuri, kaip mano daugelis, yra remiama ir amerikiečių verslininkų, kurie siekia išlaikyti pusiausvyrą šio regiono energetinėje rinkoje.
Pagrindinis privatizacijos mūšis
K.Hadzidakis pareiškė, kad Graikijai teko iškęsti daugiau nei vien tik ekonominę krizę: „Tai istorinis etapas, persilaužimo akimirka mūsų šaliai, kartos kova, kurią mes laimėsime. Jeigu mums pavyks parduoti „Opap“ ir „Depa“, mes laimėsime pagrindinį mūšį, ir vėliau privatizacijos procesas bus lengvesnis“.
Graikija, gavusi 240 mlrd. eurų paramą, patiria didelį spaudimą ir priversta aktyviai vykdyti privatizaciją, siekdama sumažinti šalies skolą, kuri šiais metais gali siekti 185 proc. BVP.
Privatizacija šalyje (rajoninių oro uostų, sporto kompleksų, viešbučių ir kitų objektų pardavimas) sulaukė Europos Sąjungos kritikos, teigiama, kad ji vyksta ne itin sparčiai ir efektyviai.
Privatizacijos programa, iš kurios iš pradžių iki 2019 metų ketinta gauti 50 mlrd. eurų, ne vieną kartą buvo mažinama, ir dabar jau Vyriausybė iki 2016 metų žada sukaupti 11,1 mlrd. eurų, o iki 2020 metų – 25 mlrd. eurų.
Pirėjo universitete dėstantis ekonomikos profesorius Theodoras Pelagidisas teigia, kad tokia privatizacija neišspręs šalies ekonomikos problemų, tačiau yra vilties, jog tai padės sumažinti korupcijos mastus, o taip pat pagerinti gamybos efektyvumą.
Dovanėlė Kinijai
Tai, kad privatizacija neišvengiama, pamažu supranta ir šalies žmonės, kurie iš pradžių labai priešinosi tokiems planams. Kai šalyje nedarbas siekia 27 proc., visuomenė supranta, kad valstybinis sektorius nebepajėgus sukurti naujų darbo vietų ir kad naujieji šeimininkai galbūt sugebės įkvėpti naujos gyvybės merdinčioms valstybinėms įmonėms.
Siekis pritraukti į šalį investicijų toks didelis, kad neseniai šalies parlamentas priėmė įstatymą, siūlantį ne Europos Sąjungos šalių piliečiams, perkantiems turto, kurio vertė didesnė nei 250 tūkst. eurų, teisę 5 metus gyventi šioje šalyje.
Tokį žingsnį daug kas įvertino kaip dovanėlę kinams, kurie labai nori turėti galimybę be jokių trukdžių keliauti po Europos Sąjungos šalis.
Kas šiuo metu parduodama:
Senas tarptautinis oro uostas, kurio plotas – apie 6,5 mln. kvadratinių metrų
Gamtinių dujų korporacija
Valstybinė elektros energijos tiekimo korporacija
Pirėjo ir Salonikų uostai
Regioniniai oro uostai
Uostai salose
Geležinkelio tinklas
Vandens tiekimo sistemos Atėnuose ir Salonikuose
Valstybinis viešbučių tinklas „Xenia“
Turistiniai nekilnojamojo turto objektai
Paplūdimiai
Terminės pirtys
