Kaip ir Graikija, Argentina ilgą laiką gyveno ne pagal savo išgales dar nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio. Skola ypatingai smarkiai išaugo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet Buenos Airės pasiskolino pinigus kovai su infliacija programai, pagal kurią vyriausybė nacionalinę valiutą pesą pririšo prie JAV dolerio kursu vienas prie vieno.
Kurį laiką ši programa sėkmingai atliko savo vaidmenį kovojant su hiperinfliacija – problema, kuri Argentiną kamavo apie keturis dešimtmečius.
Kaip ir Graikija, Argentina ilgą laiką gyveno ne pagal savo išgales dar nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio.
Tačiau tai kainavo šaliai milžiniškus pinigus ir finansinės šalies bėdos ypatingai skaudžiai atsiskleidė 1999 m., kuomet pasaulinė finansų krizė Argentinoje sukėlė recesiją.
Reaguodama į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimus, Argentina ėmėsi taupymo priemonių ir mokesčių kėlimo, o tai paskatino streikus šalyje ir didžiulį gyventojų nepasitenkinimą.
Vis garsiau kalbant apie krizės grėsmes, argentiniečiai per mažiau negu tris mėnesius iš bankų pasiėmė apie 22 mlrd. JAV dolerių.
2001 m. gruodį, bandydamas kovoti su šiuo reiškiniu, šalies ekonomikos ministras Domingo Cavallo įsakė užšaldyti bankų indėlius, kurių vertė siekė 70 mlrd. dolerių.
Tris mėnesius argentiniečiai negalėjo iš savo sąskaitų išsiimti daugiau negu 250 dolerių (250 pesų) per dieną.
Šis sprendimas sukėlė riaušes, nusinešusias net 33 žmonių gyvybes.
Marodieriai siaubė parduotuves, o dešimtys tūkstančių argentiniečių savo pyktį išreiškė gatvėse daužydami puodus ir keptuves.
Marodieriai siaubė parduotuves, o dešimtys tūkstančių argentiniečių savo pyktį išreiškė gatvėse daužydami puodus ir keptuves.
2001 m. gruodžio 19 d. Argentinos prezidentas Fernando de la Rua paskelbė nepaprastąją padėtį ir apribojo žmonių judėjimą. Jau kitą dieną tūkstančiai piktų protestuotojų susirinko prie šalies prezidentūros ir F.de la Rua nusprendė atsistatydinti bei pabėgti iš šalies.
Tų pačių metų gruodžio 23 d. laikinasis Argentinos prezidemtas Adolfo Rodriguez Saa paskelbė moratoriumą dėl beveik 100 mlrd. dolerių skolų išmokėjimo.
Labai greitai dėl kilusios krizės šalyje per dvi savaites šalyje pasikeitė net penki prezidentai, o ekonomika susitraukė penktadaliu.
Labai greitai dėl kilusios krizės šalyje per dvi savaites šalyje pasikeitė net penki prezidentai, o ekonomika susitraukė penktadaliu. Maža to, infliacija pasiekė neregėtas aukštumas, o po devalvacijos pesas neteko 70 proc. savo vertės.
Argentinos ekonomika pradėjo rodyti pirmuosius augimo ženklus tik 2002 m. pabaigoje, tačiau finansinės pagirios dar tęsėsi kurį laiką.
Buenos Airės susitarė su kreditoriais dėl skolų restruktūrizacijos tik 2005 ir 2010 m. Tačiau nuo 2001 m. Buenos Airės neplatino jokių vertybinių popierių.
Tiesa, finansų ekspertai pažymi, kad Argentinos bankroto poveikis, skirtingai negu galimas Graikijos nemokumo paskelbimas, buvo ribotas. Nuo Argentinos bankroto labiausiai nukentėjo tik kaimyninis Urugvajus, turėjęs stiprius prekybos ryšius su šia šalimi.
