Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Greiti pinigai tampa spąstais

Uostamiesčio mokyklų vadovams planuojama skirti 5 proc. dydžio priedus prie atlyginimų.
Egidijaus Jankausko/dienraščio „15minučių“ nuotr. / Gauti paskolą iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių galima labai lengvai. Atiduoti kartais būna sunkiau.
Šaltinis: 15min
0
A A

Iš banko vargiai pasiskolinsi. O greitąsias paskolas internetu ar trumposiomis žinutėmis teikiančios bendrovės gyvena aukso amžių. Vartotojų teisių gynėjai jau skambina pavojaus varpais: per pusvalandį gauti pinigai gali sukelti didelių bėdų.

Prasidėjus ekonomikos krizei greitųjų kreditų verslas Lietuvoje įgavo neįtikėtiną pagreitį. Pasirodo, žmonių trauka prie skolintų pinigų anaiptol nesumažėjo, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Vartai“.

Dar prieš porą metų greituosius kreditus teikiančių bendrovių buvo vos kelios. Jų niekas negerbė, o komerciniai bankai žiūrėjo su pašaipa. Dabar tie patys bankai joms skolina pinigus ir priversti stebėti, kaip netenka klientų.

Kai kurios įmonės skolina su, pavyzdžiui, 700 proc. metinėmis palūkanomis, o pavėlavus grąžinti tenka mokėti 100 kartų didesnius delspinigius, nei reikalauja bankai.Pinigų skolintojai jau patys nesugeba suskaičiuoti, kiek konkurentų turi. Sako, kad kas mėnesį įsteigiama bent viena nauja bendrovė, o apyvarta padidėja maždaug 10 proc. Šiais laikais tokios naujienos skamba neblogai. Tačiau netrukus greitųjų kreditų teikėjams gali būti užmautas apynasris. Susirūpinusi, kad šių įstaigų veiklos niekas nekontroliuoja, Vyriausybė nurodė iki vasaros parengti naujus įstatymus.

Pasiskolinti pinigų šiuo metu tikrai gana paprasta. Iš pradžių reikia užsiregistruoti ir tapti kurios nors įmonės klientu. Tai galima padaryti internete užpildžius anketą arba išsiuntus trumpąją žinutę iš savo telefono. Nereikia jokių dokumentų. Dažniausiai užtenka asmens kodo, vardo, pavardės, adreso, banko sąskaitos numerio. Registracija kainuoja nuo 1 cento iki 3 litų.

Tuomet bendrovė patikrina jūsų duomenis ir praneša, ar galite gauti pinigų. Tiesa, pinigų sumos nėra didelės: nuo kelių šimtų iki vieno ar dviejų tūkstančių litų. Pinigai į sąskaitą pervedami per keletą minučių nuo SMS atsiuntimo ar paraiškos internete užpildymo.

Tai yra gražioji šio verslo pusė: pinigus gauni greitai ir be didelių įsipareigojimų. Pavojai slypi skolinimosi sąlygų reikalavimuose. Kadangi šio verslo niekas nereguliuoja, skolintojų taisyklės gali būti absurdiškos.

Pirmoji po ilgos tylos kritikos pažėrė Lietuvos bankų asociacija. Jos vadovas Stasys Kropas greituosius kreditus teikiančių bendrovių sąlygas klientams vadina vergiškomis. Kai kurios įmonės skolina su, pavyzdžiui, 700 proc. metinėmis palūkanomis, o pavėlavus grąžinti tenka mokėti 100 kartų didesnius delspinigius, nei reikalauja bankai.

Bankininkams kelia nerimą, kad į tokias pinkles patenka pinigų nemokantys skaičiuoti žmonės. Jiems svarbu greitai gauti šlamančiųjų ir juos išleisti. Kaip reikės grąžinti, tokie žmonės dažniausiai nepagalvoja.

S.Kropas įsitikinęs, kad greituosius kreditus teikiančios bendrovės gali pakenkti komercinių bankų reputacijai, nes lengvai dalijamų paskolų našta anksčiau ar vėliau taps socialine problema.S.Kropas įsitikinęs, kad greituosius kreditus teikiančios bendrovės gali pakenkti komercinių bankų reputacijai, nes lengvai dalijamų paskolų našta anksčiau ar vėliau taps socialine problema. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas greitąsias paskolas teikiančioms kompanijoms taip pat turi daugybę pastabų.

Tai jau minėti delspinigiai. Komerciniuose bankuose jie už vieną dieną siekia apie 0,02 proc., o greitųjų kreditų bendrovėse – iki 2 proc.

Keista yra ir neproporcingai didelių baudų skyrimo politika. Tarkim, įmonė „Procentas“ paskolos negrąžinusiems klientams taiko ne tik 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną. Po mėnesio klientas dar turi sumokėti 100 litų baudą. Pasiskolinus pinigų iš „SMS credit“, paskolos gavėjui teks sumokėti 7 litus už kiekvieną laišką, kuriame bendrovė primena, jog vėluojama grąžinti pinigus.

Tai palyginti nedaug, nes bendrovė „Ferratum“ už pirmą raginimą grąžinti skolą prašo sumokėti 20 litų. Vėlesnių laiškų siuntimas pabrangsta dvigubai. Gavę tokį laišką, po 15 dienų galite būti informuoti, kad jums dar priskaičiuota 80 litų bauda. Nesvarbu, kiek skolinotės – 200 ar 800 litų.

Siųsdami trumpąsias žinutes žmonės vidutiniškai skolinasi 500 litų, internetu – 1500 litų, o Lietuvos pašto skyriuose, spaudos kioskuose ar parduotuvėse, kai reikia bendrauti su kreditus išduodančios įmonės atstovu, – apie 2500 litų.

informacija
LIETUVOS PAŠTAS, AB
Vadovas: Lina Minderienė Darbuotojų sk.: 5436 2015m . Pajamos: 50 - 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką