Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Greitųjų kreditų bomba

Greitųjų vartojimo paskolų poreikis auga.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Greitųjų vartojimo paskolų poreikis auga.
Šaltinis: 15min
0
A A

Kol politikai delsia įteisinti greitųjų kreditų bendrovių veiklos reguliavimą, prasiskolina tūkstančiai krašto gyventojų ir jau kas penktas greitąją paskolą paėmęs žmogus neišgali jos grąžinti.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, greitųjų kreditų nebegali grąžinti per 6,2 tūkst. šalies gyventojų, kiekvieno jų vidutinė skola viršija 1 600 litų. Iš viso Lietuvos žmonės dabar yra pradelsę grąžinti greitųjų kreditų įmonėms 10 mln. litų.

Per pusmetį, nuo pernai rugsėjo, ši skola padidėjo beveik 4 mln. litų, o blogų skolininkų gretos pasipildė dar 2 tūkst. žmonių. Tiek kainavo pusmetis valdžios delsimo, nes nesiimta jokių priemonių prieš gyventojų skurdinimą.

Praėjusių metų spalį Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Vartojimo kredito įstatymo projektą, tačiau rudens sesijoje jo nepatvirtinę parlamentarai davė dar pusmetį laiko greitųjų kreditų verslui nekontroliuojamai vešėti. Dabar jų veikla jau virsta socialine problema, o skolose skęstantys klientai paskui save tempia ir pačias bendroves. Dėl to kelioms greitųjų kreditų dalytojoms jau teko sustabdyti veiklą.

Pasak ekspertų, jeigu Seimas per pavasario sesiją priimtų Vartojimo kredito įstatymą ir bent nuo vidurvasario jis įsigaliotų, toks apynasris aptramdytų ir godžius skolintojus, ir savo galimybes pervertinančius gyventojus.

Šiuo metu greitųjų vartojimo kreditų dalytojai nėra įpareigoti tikrinti kliento mokumo. Jiems rūpi tik jų verslo rizika ir jie neretai piktnaudžiauja finansinio išsilavinimo stokojančių asmenų atžvilgiu.

„Augančios skolos rodo, kad šansai bendrovėms susigrąžinti išdalytus kreditus mažėja. Taigi kredito įmonės ateityje su finansiniais sunkumais susidurs gana dažnai. Tai lemia dvi priežastys – auganti konkurencija tarp jų ir nekokybiškai vertinama kliento kredito rizika. Savo galimybes pervertino ne tik skolininkai, bet ir bendrovės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), per 2009 metus skundai dėl finansinių paslaugų sudarė 5,5 proc. visų gautų skundų. 30 proc. visų raštu gautų vartotojų skundų dėl finansinių paslaugų buvo dėl vartojimo kreditų, iš jų 50 proc. skundų – dėl greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių veiksmų.

„Remiantis pernai gautais skundais, vartotojams kilo problemų dėl kredito grąžinimo pirma termino. Vartotojai, pervedę bendrovei visą nurodytą kredito sumą, tikėjosi grąžinę kreditą prieš terminą bei tinkamai įvykdę sutarties sąlygas. Tačiau po kelerių metų jie sulaukė greituosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės rašto, kad vis dar yra skolingi jai nemažai pinigų. Paaiškėjo, kad vartotojų prieš kelerius metus sumokėta visa kredito suma nebuvo įskaityta kaip galutinis mokėjimas, o tik kaip eilinė įmoka, nuo kurios visus tuos metus buvo nuskaitomos mėnesio įmokos su priskaičiuotomis palūkanomis. Vartotojams nebuvo tinkamai paaiškinta, kad kreditas anksčiau termino turi būti grąžinamas tą dieną, kurią jiems buvo paskaičiuota mokėtina suma“, – „Lietuvos žinioms“ sakė VVTAT Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Toma Stašaitytė.

Anot jos, žmonės taip pat skundėsi dėl greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių taikomų mokesčių už priminimo apie skolą laiškus, kurių kaina siekia net iki 50 litų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką