Ekonominio saugumo stiprinimo programoje, kurią parengė Ūkio ministerija ir kurią Vyriausybė turėtų patvirtinti trečiadienį, atskleista, kad pati Lietuva neužtikrina reikiamos fizinės svarbių įmonių apsaugos, esama informacijos nutekėjimo galimybės. Be kita ko, joje užsimenama ir apie galimą lito devalvavimą, jei šalį ištiktų finansų krizė.
„Ši grėsmė kyla iš nepakankamos strategiškai svarbių nacionaliniam saugumui ūkio sektorių įmonių fizinės ir informacinės saugos, užsienio specialiųjų tarnybų priešiškos veiklos. Taip pat su valstybės interesais nesuderinamos verslo grupuočių įtakos, nekompetetingos tokių įmonių vadybos, kitų šalių ekonominės politikos", – rašoma programoje.
Programą Vyriausybė ketina patvirtinti, siekdama užkirsti kelią ekonominėms grėsmėms ar sušvelninti jų poveikį.
Lietuva yra priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių ir šios šalies įtaka dar padidės kitąmet uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE). Todėl, pasak programos autorių, bendro pobūdžio grėsme Lietuvos ekonomikai laikoma priešiška užsienio specialiųjų tarnybų veikla.
Kartu pripažįstama, kad neįvardijamos Rytų valstybinės monopolinės energetikos įmonės turi interesų didinti įtaką Lietuvos energetikos įmonėms ar perimti jų kontrolę.
Dokumente leidžiama suprasti, kad jei šalį užkluptų finansų krizė, galimas ir lito devalvavimas, kurio galimybę šiuo metu kategoriškai neigia atsakingi šalies pareigūnai.Dauguma atvežtinių pirminių energijos išteklių Lietuvoje importuojama iš Rusijos: gamtinių dujų - 100 proc., anglių – 99,3 proc., naftos – 90 proc., branduolinio kuro – 100 procentų.
Bankai – nestabilūs
Lietuvos bankų sektorius, kurį kontroliuoja Skandinavijos kapitalas, programoje taip pat laikomas nestabiliu.
„Investuotojai iš Skandinavijos per antrinius bankus užima apie 68,7 proc. rinkos, todėl Šiaurės šalių finansų rinkoje kilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui", – rašoma programoje.
Dokumente leidžiama suprasti, kad jei šalį užkluptų finansų krizė, galimas ir lito devalvavimas, kurio galimybę šiuo metu kategoriškai neigia atsakingi šalies pareigūnai.
„Finansų krizės poveikis draudimo rinkai būtų gana reikšmingas – valiutos devalvavimas, infliacijos šuolis, palūkanų normų augimas, ekonomikos recesija, krizė akcijų rinkoje", – teigiama programoje.
Tuo tarpu rinkos analitikai teigia, kad Lietuvos ekonomikos plėtra lėtėja, ir antrąjį šių metų pusmetį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus dar lėtesnis. Tačiau kalbėti apie dramatiškus pokyčius kol kas ankstoka.
Lietuvoje, kaip nei kitose Baltijos šalyse, ekonomikos „minkšto nusileido" tikimybė nesumažėjo, rugpjūtį prognozavo didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank" analitikai.
„Deutsche Bank" Vidurio ir Rytų Europos ekonominėje apžvalgoje teigta, jog Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja požymius, kurie leidžia tikėtis jos „minkšto nusileidimo".
Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor`s" liepos pabaigoje perspėjo, kad „kieto nusileidimo" rizika vis dar reali.
„Standard & Poor`s" nuomone, padėtis Lietuvoje yra geresnė nei Latvijoje ar Estijoje, nes verslo cikliškumo procesai joje atsilieka nuo kaimyninių šalių maždaug 12-18 mėnesių. Tačiau kartu pažymima, kad neigiami procesai šiuo metu stebimi Estijoje ir Latvijoje, ateityje gali pasiekti ir Lietuvą.
Lietuvoje naujo kainų šuolio laukiama rudenį, kuomet bus pateiktos smarkiai išaugę sąskaitos už šildymą, žymus elektrų kainų padidėjimas prognozuojamas 2009 metų pabaigoje uždarius Ignalinos AE.
