„Mes patvirtinome bendrą požiūrį dėl vieningo pertvarkos mechanizmo“, – spaudos konferencijoje Briuselyje po ES finansų ministrų tarybos „Ecofin“ susitikimo sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Kaip po ministrų tarybos BNS sakė R.Šadžius, sunkiose derybose priimtas sprendimas, jog bankų pertvarkos fondas turi būti suformuotas iš pačių bankų įnašų.
„Vienas naujas elementas, kuris labai sunkiose diskusijose gimė, – tai suvokimas, kad bankų pertvarkos fondas turi būti suformuotas iš pačios finansų pramonės lėšų, neliečiant mokesčių mokėtojų“, – sakė jis.
Iki 2025 metų į bendrą bankų pertvarkymo fondą turėtų būti surinkta 55 milijardai eurų renkant po 1 proc. nuo visų bankuose esančių indėlių.
Tačiau, anot Lietuvos finansų ministro, „neatmestinas variantas, kad tam tikrais sunkiais momentais valstybei tektų laikinai panaudoti, investuoti ir savo iždo lėšas – kol nesurinkta iš bankų“.
„Po to tos sumos būtų kompensuojamos iš bankų įnašų“, – pabrėžė jis.
Anot jo, fondas pradiniame etape bus sudarytas iš atskirų fondų valstybėse narėse: „Iki kol sukaks dešimt metų ir bus pilnai surinktas, jisai sudaromas iš atskirų valstybių kišenėlių, palaipsniui vis didesnė kiekvienos valstybės surinktų lėšų dalis pateks į bendrą pertvarkymo fondą“.
Ministro aiškinimu, valstybė palaipsniui galės disponuoti vis mažesne dalimi nacionalinio fondo lėšų, bet galės pasinaudoti bendru fondu.
„Po dešimties metų tai bus vieningas fondas“, – teigė R.Šadžius.
Iki 2025 metų į bendrą bankų pertvarkymo fondą turėtų būti surinkta 55 milijardai eurų renkant po 1 proc. nuo visų bankuose esančių indėlių.
Sutarta, jog fondo valdyba veiks Briuselyje.
Ministras aiškino, kad Europos Komisijos pasiūlytas bankų pertvarkos mechanizmas buvo padalintas į du atskirus dokumentus: Europos Sąjungos reglamentą ir tarpvalstybinį susitarimą. Pastarasis nustato valstybių, dalyvaujančių Bankų sąjungoje, pareigą surinkti įmokas iš savo šalies finansų institucijų ir perduoti jas į bendrą fondą. Kaip fondo lėšos bus naudojamos, nustatys reglamentas.
Ministras sakė, kad beveik visos ES valstybės – net ir neįsivedusios euro – domisi galimybe prisijungti prie Bankų sąjungos.
Pasak R.Šadžiaus, tarpvalstybinis susitarimas turėtų būti pasirašytas per artimiausius du mėnesius.
Ministras sakė, kad beveik visos ES valstybės – net ir neįsivedusios euro – domisi galimybe prisijungti prie Bankų sąjungos.
„Man susidarė įspūdis, kad visos, išskyrus Švediją ir Didžiąją Britaniją, visos kitos labai intensyviai domisi šitomis derybomis“, – sakė R.Šadžius.
„Mes kuriame revoliucinius pokyčius Europos finansiniam sektoriui, kad mokesčių mokėtojai nebeturėtų mokėti už bankų padarytas klaidas, ar kai jie susiduria su krizėmis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas eurokomisaras Michelis Barnier.
Pasak jo, Komisija sutinka ne su visais vieningo bankų pertvarkos mechanizmo punktais, tačiau ministrų susitarimą laiko svarbiu proveržiu.
„Komisija nesutinka su kiekvienu susitarimo punktu, tačiau tikras progresas, stiprus progresas yra padarytas per trumpą laiką“, – tikino eurokomisaras.
Kitąmet ES pirmininkaujant Graikijai dėl pertvarkos mechanizmo tarp Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos prasidės trialogai. R.Šadžius tikisi, kad galutinį susitarimą pavyks pasiekti balandį.
Į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims 160 stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys Lietuvos finansų grupės – SEB, „Swedbank“ ir DNB.
Pirmasis Bankų sąjungos plano etapas – vadinamasis Bendras priežiūros mechanizmas, euro zonos bankų priežiūros sistema – buvo patvirtintas spalio mėnesį. Jis pradės veikti kitų metų lapkritį.
Pertvarkos mechanizmas turi pradėti veikti kartu su priežiūros mechanizmu, kitu atveju pastarasis neteks prasmės, nes išaiškinus problemas bankuose, nebūtų galima jų spręsti. Pertvarkos mechanizmas bus taikomas žlungančių bankų problemoms spręsti. Jį taip pat reikės papildyti indėlių garantijų sistema. Dėl jos ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos derybininkai su Europos Parlamentu galutinai sutarė antradienį, BNS sakė R.Šadžius.
Į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims 160 stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys Lietuvos finansų grupės – SEB, „Swedbank“ ir DNB. Lietuva šio mechanizmo dalimi taptų automatiškai, jeigu įstotų į euro zoną 2015 metais.
Tuo metu bankų pertvarkymo mechanizmas, anot ministro, galiotų visiems Lietuvoje registruotiems bankams.
