TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Gyvenimas be grynųjų, arba kodėl kartais vis dar skubame prie bankomatų?

Atsiskaitymas bekontakte kortele
Projekto partnerio nuotr. / Atsiskaitymas bekontakte kortele
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
1
A A

Lietuvos bankas skelbia, kad šalies gyventojai už pirkinius ir paslaugas rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais, taip pat sumenko ir grynaisiais išleidžiama suma. Auga ir gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę, skaičius, tačiau didelė jų dalis dar nesinaudoja mokėjimo kortele kasdieniams atsiskaitymams. Atlikome apklausą ir pabandėme išsiaiškinti, kur ir kada lietuviams dar prireikia grynųjų. Paaiškėjo, kad keisti įpročius, jei grynųjų pinigų apyvartoje nuo rytojaus apskritai neliktų, tektų ne vienam iš apklausos dalyvių.

Kada prireikia žvangančių monetų?

Vilnietė Gabija teigia, kad grynųjų pinigų jai labiausiai prireikia tuomet, kai

pietauja ar vakarieniauja ne namuose – padavėjų arbatpinigiams. Jai antrina ir sostinėje gyvenanti Aistė. Nors nuo šių metų pavasario Lietuvoje arbatpinigių jau galima palikti ir mokant kortele, abi merginos sako apie tokia galimybę niekada negirdėjusios. Ja pasinaudodavo tik keliaudamos užsienyje.

„Visada piniginėje nešiojuosi bent dešimt eurų monetomis, kad papietavus netektų raudonuoti prieš kavinės darbuotojus. Pinigų prireikia ir grįžus pas tėvus, kurie gyvena nedideliame miestelyje Lietuvos viduryje. Už kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, autoserviso meistrams, manikiūrininkei ar vietiniame turgelyje galimybės mokėti kortele nėra ir greičiausiai dar greitai nebus“, – sako Aistė.

Keturių vaikų mama Asta sako, kad be grynųjų savo kasdienybės irgi bent kol kas neįsivaizduoja – jų prireikia kas rytą duoti mokyklinio amžiaus vaikų pietums ar kitoms smulkioms jų išlaidoms. Taip pat siunčiant vaikus į netoliese namų esančią parduotuvę – asmeninės banko kortelės jie turėti dar negali, nes mokosi pradinėje mokykloje.

Pensininkė Marija pasakoja, kad gyvenant kaime – nė dienos be grynųjų. „Gavusi pensiją bent pusę sumos iš karto išsiimu bankomate artimiausiame mieste. Pinigų prireikia norint sumokėti samdomam darbininkui, kuris pjauna žolę kieme, atsiskaityti už kelionę autobusu kito būdo taip pat nėra. Kaimo parduotuvėje įsigyti prekių įmanoma tik už grynus pinigus, pašte mokesčius už elektrą ir telefoną irgi priima tik eurais. Iki artimiausio bankomato – 16 kilometrų, todėl kasdien neprivažinėsi. Miesto parduotuvėse visada moku tik kortele“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė ir priduria pamiršusi bažnyčią – aukos maldos namuose priimamos tik grynais.

Laikinojoje sostinėje gyvenantis Justas sako grynuosius pinigus naudojantis tik trimis gyvenimo atvejais – eidamas į kirpyklą, mokėdamas už taksi paslaugas ir padavėjų arbatpinigiams. „Piniginės apskritai neturiu. Banko kortelę laikau telefono dėkle. Atsiradę grynieji man sukelia „kaltės“ jausmą – dalis jų lieka vienoje kišenėje, dalis mėtosi automobilyje, kiti nugula kažkur ant palangės namuose. Tada atsiranda pareiga juos greičiau išleisti, nes atrodo, kad tiesiog pasimes. Su savimi turėdamas grynųjų netikėtai užsinoriu porcijos ledų iš kiosko, šaltos kavos išsinešimui, bandelių iš kepyklėlės ar dar kokio visiškai man nereikalingo produkto. Pastebėjau, kad jei grynųjų neturiu, tada tokių poreikių kyla mažiau. Pirmenybę visada teikiu mokėjimams kortele“, – sako jaunuolis.

Labiausiai pasigenda galimybės mokėti kortele turguje

Lietuvos banko duomenimis, 2016 m. kovo pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 3,48 mln. vienetų mokėjimo kortelių. Per šių metų pirmą ketvirtį jomis atlikta 54 mln. mokėjimų, jų vertė – 1,05 mlrd. eurų.

„Swedbank“ suskaičiavo, kad mokėjimo kortelėmis išleistų pinigų bendra suma per 2015 metus išaugo 18 proc., ir vidutinė vieno atsiskaitymo suma siekia beveik 16 eurų.

Iš kredito įstaigų pateikiamų duomenų matyti, kad galimybių atsiskaityti kortele prekybos vietose kasmet daugėja. Per 2015 metus kortelių skaitytuvų skaičius Lietuvos prekybos ir paslaugų vietose išaugo 20 proc. – iki 45 tūkst., tačiau gyventojams galimybių atsiskaityti kortele trūksta.

Lietuvos banko surengtos apklausos duomenimis, daugiausia (41 proc.) korteles turinčių respondentų mokėjimo kortelių skaitytuvų pasigedo turguose ir mugėse, grožio ir kosmetologijos įstaigose (21 proc.), sveikatos paslaugų įstaigose (16 proc.), kioskuose, mažose kaimo parduotuvėse ir pašto skyriuose (14 proc.).

Gretos Skaraitienės/žurnalas „Laima“ nuotr. /Marius Jurgilas
Gretos Skaraitienės/žurnalas „Laima“ nuotr. /Marius Jurgilas

Prognozuojama, kad vietų, kuriose galima atsiskaityti kortele, ateityje tik daugės. „Prie to prisidės ne tik paklausa ir klientų poreikiai, bet ir pernai įsigaliojęs ES reglamentas dėl tarpbankinių mokesčių. Jis sudaro prielaidas mažėti kortelių priėmimo mokesčiams, kurie taikomi prekybininkams ir paslaugų teikėjams“, – anksčiau yra sakęs LB valdybos narys M.Jurgilas.

Dar šiemet Lietuvoje debiutuos naujas mokėjimo būdas – bekontaktės kortelės. Kartu su jomis atsiras ir kitokia atsiskaitymo praktika, dalis operacijų bus patvirtinta be PIN kodo įvedimo. Tikimasi, kad tai turėtų gerokai paspartinti atsiskaitymus prekybos vietose.

Kalbant apie prielaidas, dėl kurių populiarės atsiskaitymai kortelėmis, galima paminėti ir išmaniuosius kortelių skaitytuvus. Tai įrenginys, kuris ypač tinka smulkiesiems verslininkams ir individualia veikla besiverčiantiems.

Įmanomas ir priešingas variantas – jokių grynųjų

Ar žinojote, kad galimas ir priešingas variantas – jokių grynųjų? Kaip aiškina Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta, šiuo metu galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos VMI leidžia įmonėms už tam tikrus pažeidimus uždrausti vykdyti atsiskaitymus grynaisiais. Įmonių sąrašai, kurioms uždrausta atsiskaityti grynais, skelbiami viešai VMI interneto svetainėje.

Tokios sankcijos įmonėms gresia, jei nustatoma, kad įmonės apskaita vykdoma apgaulingai, fiksuojami nelegalaus darbo atvejai, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimai ir pan. Kitaip tariant, jei yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, vykdydamas atsiskaitymus grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Minėtas nurodymas gali būti duodamas tik dėl atsiskaitymų su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis.

„Grynųjų pinigų cirkuliacijos dydį kai kurie mokslininkai sieja su šešėline ekonomika, kai kurie – ne. VMI nuomone, mokestinė rizika yra didesnė ten, kur atsiskaitoma grynaisiais. Todėl VMI ir savo planuose yra nusimačiusi priemones bei projektus šiam reiškiniui suvaldyti“, – sako VMI atstovas D.Buta.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką