„Degalų kainos Lietuvoje jau labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai kur kas stipresnių valstybių. Tačiau gyventojų pajamos čia gerokai kuklesnės, tad išlaidos degalams sudaro ypač didelę visų išlaidų dalį. Kadangi žymaus pajamų augimo neprognozuojama, o degalų kainos toliau kils, šis santykis ateityje bus dar nepalankesnis ir išlaidos transportui tik didės“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pagal vartojimo išlaidų, tenkančių transportui, dydį Lietuva yra antra Europoje – šis rodiklis siekia net 18,7 proc. Anot ekspertų, tai lėmė išaugusios degalų kainos bei sumažėjusios pajamos. Nuo 2008 m. gruodžio iki šių metų balandžio benzino kainos šoktelėjo daugiau nei 35 proc., tuo tarpu vidutinis atlyginimas per metus susitraukė mažiausiai 7,4 proc., teigiama pranešime spaudai.
Grėsmingas proporcijas tarp degalų kainų ir gyventojų pajamų iliustruoja litro benzino kainos ir vidutinio atlyginimo santykis. Švedijoje jis siekia 0,04 proc., o Lietuvoje yra net penkis kartus didesnis: balandžio mėnesį litras benzino kainavo apie 4,15 Lt, o vidutinis bruto atlyginimas pernai buvo 2 052 Lt, taigi santykis yra 0,2 proc. Pagal šį rodiklį lenkiame tiek Latviją, tiek Estiją.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto specialistų pastebėjimu, taikydamiesi prie nepalankių ekonomikos pokyčių Lietuvos gyventojai sumažino ar racionalizavo degalų vartojimą. Apie tai galima spręsti iš kritusios degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvartos, kurios šių metų sausio–kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais, sumažėjo 15,6 proc.
„Reikia turėti omenyje, kad degalinių apyvartos kritimą lėmė ne tik tai, kad gyventojai ėmė mažiau važinėti automobiliais arba efektyviau naudoti degalus. Nemažą įtaką tam padarė išaugusi juodoji prekybos degalais rinka“, – pabrėžia O.Bložienė. Tai patvirtina ir tyrimai – bendrovės RAIT atliktos apklausos metu net 41 proc. respondentų turinčių automobilius nurodė, kad naudoja mažiau degalų, o 17 proc. jų prisipažino perkantys kontrabandinius degalus.
„Akivaizdu, kad brangstantys degalai koreguoja vartojimo įpročius. Nors gyventojai stengiasi sumažinti išlaidų degalams eilutę, nuolat į viršų šokinėjant degalų kainoms tai padaryti yra labai sudėtinga“, – sako O.Bložienė.
Jos teigimu, pirmoji pagalba čia – jau ne kartą girdėti, tačiau naudingi sprendimai. Pavyzdžiui, mažiau išleisti degalams (bent šiltuoju metų sezonu) galima dažniau renkantis dviratį ar pasikliaujant savo kojomis. Jei be automobilio išsiversti neįmanoma, galima jį dalytis su šeimos nariais, draugais, kaimynais. Naudojantis automobiliu verta nepamiršti ir senų tiesų – pasirinkti mažiausiai degalų eikvojantį greitį, nesivežioti nereikalingo bagažo, be reikalo nejungti kondicionieriaus ir kitų papildomų funkcijų, suplanuoti maršrutą.
