Tyrimas atskleidė, kad 71 proc. gyventojų mano, jog paskolai padengti gali skirti iki 30 proc. savo mėnesio pajamų, 11 proc. – 30-40 proc. pajamų, o 19 proc., paklausti, kokia tai būtų suma, atsako nežinantys arba manantys, kad tai galėtų būti pusė visų gaunamų pajamų.
Kas penktas Lietuvos gyventojas klaidingai suvokia sumą, kurią gali skirti paskolai grąžinti arba iš viso jos nežino, – teigė R.Norvilas,
„Kas penktas Lietuvos gyventojas klaidingai suvokia sumą, kurią gali skirti paskolai grąžinti arba iš viso jos nežino. Teisės aktuose įtvirtinta, kad kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos negali sudaryti daugiau kaip 40 proc. nuolatinių kredito gavėjo pajamų. Pavyzdžiui, jeigu asmens mėnesio pajamos siekia 1000 Lt, paskolai padengti maksimaliai jis gali skirti 399 Lt per mėnesį“, – sako banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Tyrimo duomenys parodė, kad dažniausiai klaidingai sumą, kurią galima skirti paskolai grąžinti, nurodo jauniausi (iki 29 m.) gyventojai. Procentinės dalies nuo mėnesio pajamų, kuri gali būti skirta paskolai padengti, dažniausiai negalėjo įvardyti vyriausi (70 m. ir daugiau) gyventojai.
Apklausa taip pat parodė, kad 87 proc. gyventojų prieš imdami paskolą planuoja, kiek lėšų per mėnesį reikės skirti jai grąžinti.
„Dauguma gyventojų teigia planuojantys savo išlaidas paskolai grąžinti. Primename, kad prieš planuojant imti paskolą, labai svarbu įsivertinti šeimos ar asmens pajamas, visus turimus finansinius įsipareigojimus ir tik tuomet priimti sprendimą“, – sako R. Norvilas.
Minėtą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Jos metu apklausta 1001 vyresnių negu 18 metų šalies gyventojų.
