Vyriausybė pažymi, kad dabartinė gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau turi progresyvumo elementų dėl taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeitus NPD skaičiavimo principus, jo taikymas priklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų – NPD taikomas gyventojams, gaunantiems mažiausias pajamas ir socialiai jautrioms visuomenės grupėms, bet nebetaikomas gaunantiems didesnes pajamas. Dėl to mažas pajamas gaunančių ir socialiai jautrių grupių pajamos realiai apmokestinamos mažesniu pajamų mokesčio tarifu. Pavyzdžiui, tų gyventojų, kurie per mėnesį gauna 800 litų, įvertinus taikomą NPD (470 litų), pajamos realiai apmokestinamos 6,2 proc. tarifu, o ganančių 4000 litų per mėnesį – 15 proc. tarifu.
Būtina įvertinti ir tai, kad įvedant progresinius mokesčius bei siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius ir išvengti progresyvumo elementų dubliavimo, turėtų būti atsisakyta dabar esamo regresinio NPD taikymo ir visiems dirbantiesiems nustatytas vienodas 470 Lt NPD per mėnesį. Vyriausybė pažymi, kad pagal darbo užmokesčio pasiskirstymą, Lietuvoje nėra bazės kuri, įvedus progresinius mokesčius, generuotų tinkamas biudžeto pajamas. Todėl, siekiant išvengti ženklesnio neigiamo poveikio biudžetui, tektų didinti mokestinę naštą ir gyventojams, uždirbantiems mažiau nei 1550 Lt per mėnesį.
Seimo narys A. Sysas siūlė įvesti progresinius pajamų mokesčio tarifus: metinių pajamų daliai, neviršijančiai 24 000 Lt, taikyti 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, metinių pajamų daliai, viršijančiai 24 000 Lt, bet neviršijančiai 120 000 Lt − 20 proc. tarifą bei metinių pajamų daliai, viršijančiai 120 000 Lt − 40 proc. tarifą. Seimo narys J. Veselka siūlė įvesti antrą − 33 proc. pajamų mokesčio tarifą tik iš darbo santykių gaunamoms pajamoms, viršijančioms 10001 Lt. Jei būtų įgyvendinti abu šie pasiūlymai, valstybės finansai netektų 632 mln. litų pajamų per metus.
Vyriausybė, remdamasi pasirašytu Nacionaliniu susitarimu, ir toliau pasirengusi diskutuoti įvairiais mokesčių klausimais, įvertinant Lietuvos konkurencingumo, administracinės naštos bei kitus svarbius aspektus.
