Už tai balsavo 77, prieš – 27, susilaikė 12 parlamentarai, teigiama Seimo pranešime spaudai.
Šiuo įstatymu keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo tvarka, nustatant kad pagrindinis NPD gali būti taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tačiau konkretus jo dydis nustatomas atsižvelgiant į gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas nustatytų rūšių pajamas, užtikrinant, kad mažiausias pajamas gaunantys asmenys gautų didesnį pagrindinį NPD, o tam tikrą lygį viršijančias pajamas gaunantiems asmenims pagrindinis NPD išvis nebūtų taikomas.
NPD bus taikomas tik mažas pajamas gaunantiems asmenims ir tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Maksimalus metinis NPD būtų 5640 litų (470 litų per mėnesį), jeigu gyventojo metinės pajamos neviršija 9600 litų (800 litų per mėnesį). Jeigu gyventojo metinės pajamos viršija 9600 litus, metinis pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas (NPD mažinamas taip, kad gyventojo pajamoms padidėjus 100 litų, jam taikomas NPD mažėja 20 litų). Gyventojai, kurių metinės pajamos siekia 37800 litų (3150 litų per mėnesį) neturėtų teisės atimti NPD. Be to, visiems gyventojams, auginantiems vaikus, už pirmą auginamą vaiką siūloma taikyti 100 litų papildomą NPD, už kiekvieną paskesnį vaiką – 200 litų papildomą NPD.
Be to, numatoma naikinti lengvatą pajamoms iš žemės ūkio veiklos. Tačiau siūloma neapmokestinti pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos, įskaitant veiklą susikooperavus, jeigu ūkio ar žemės valdos dydis neviršija 14 Europinio dydžio vienetų (apie 60 000 litų pajamų). Kitiems asmenims (ūkininkams) apmokestinimas didinimas palaipsniui, t.y. numatoma, kad jų gautoms pajamoms 2009 m. būtų taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o 2010 metais – 10 proc. mokesčio tarifas.
Taip pat siūloma atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti. Tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, siūloma suteikti gyventojams teisę atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti.
Taip pat atsisakyta 2009 m. dar turėjusios galioti lengvatos įsigyjantiems asmeninius kompiuterius ir (ar) interneto prieigą, paliekant galimybę atskaityti sumokamas lizingo įmokas už iki 2009 m. įsigytus kompiuterius. Įstatyme nustatyta, jog lengvata įmokoms už studijas bus taikoma tik pirmam išsilavinimui ar atitinkamai kvalifikacijai (pirmas bakalauras, magistras ir pan.) įgyti.
Be to, panaikinta gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir už po 2003 metų sudarytas gyvybės draudimo sutartis bei įmokas į savanoriškus pensijų fondus, išskyrus dvi išimtis - jeigu žmogus, kuris ne trumpiau kaip 5 metus kaupia savo pensijai, sulaukia pensijos amžiaus, ir jei jis kaupia ne trumpiau kaip 10 metų vaikų mokslams.
Seimas nesutiko nuo 3 iki 10 metų ilginti nustatytą minimalų laikotarpį, kurį išlaikius ne individualios veiklos nekilnojamąjį turtą, tokio turto pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu, numatant lengvatinį 2 metų terminą gyvenamojo būsto perleidimui (termino nėra, jei per metus lėšos panaudojamos kito būsto įsigijimui). Pritarus Seimo nario Manto Muraškos pataisai, mokesčio nereikės mokėti turtą išlaikius trejus metus.
Gyventojų pajamos, gautų už parduotas miško gėrybes, bus neapmokestinamos, jeigu jos neviršys 10 tūkst. litų per metus. Viršijus šią sumą, tą dalį siūloma apmokestinti 21 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
