Tokios mintys skambėjo trečiadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame seminare apie ES sankcijas Baltarusijai.
Norėtų kompensacijų
„40 proc. krovinių į uostą ateina per Baltarusiją, iš jų apie 30 proc. – iš pačios Baltarusijos, apie 10 proc. – iš Rusijos ir Kazachstano, – teigė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža. – Lietuva neturi antro įvažiavimo, tik geležinkeliu per Baltarusiją. Kitas sunkiai veikiantis įvažiavimas yra per Latviją, kuris nepatenkins poreikio. Jei įvedamos sankcijos, Lietuva lieka tik su savo srautu, kuris sudaro apie pusę viso srauto.“
Iš Baltarusijos atkeliaujančių krovinių netekimas reikštų 1 mlrd. Lt metinių pajamų praradimą. Pernai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 11,4 mln. tonų tokių krovinių, prognozuojama, kad šiemet krovos apimtys galėtų išaugti iki 12,5 mln. tonų. Viena krovinio tona Klaipėdos uoste sukuria 75 Lt bendrųjų pajamų šalies ūkiui.
Be to, pasak A.Paužos, kazachams vežti krovinius į Rygos uostą kainuoja 10 dolerių už toną pigiau nei į Klaipėdą, todėl jų krovinius gresia prarasti ir dėl ekonominių sumetimų.
E.Ignatavičius: „Net blogiausiais santykių metais prekyba augo, verslas turėjo savo dinamiką.“
Uoste dirbančios kompanijos nuo 1994 m. į infrastruktūrą esą investavo 3,2 mlrd. Lt, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – dar 1,9 mlrd. Lt. Šiuo metu tęsiami uosto gilinimo darbai.
„Logistikos sandėliuose sudėta šimtai milijonų litų investicijų, kurios pakibtų ant atsiperkamumo ir nurašymo ribos, – kolegai pritarė LPK viceprezidentas, koncerno „Achema“ vadovas Arūnas Laurinaitis. – Vykdomos naujos investicijos logistikos ir transporte. Verslui svarbu suvokti galimus sprendimus ateityje, kad būtų galima nuspėti, ar tikslinga investuoti.“
Jis domėjosi, ar nemąstoma apie kompensacijas įmonėms, dirbančioms šalyse, kurios sulaukia sankcijų. Be to, Lietuva esą galėtų imtis taikdario ar tarpininko vaidmens formuojant ES poziciją.
Nuostoliai – iki 2,5 mlrd. Lt
„Sankcijų ekonominė žala nedidelė, gyvenimas nesustojo, dirbame toliau. Bet ar tik ekonominės žalos įvertinimas turi būti svarbus?“ – nors ir pripažinęs, kad ES ribojimai Baltarusijai nesustabdė tranzito, retoriškai klausė LPK viceprezidentas, asociacijos LINAVA vadovas Algimantas Kondrusevičius.
Jis pateikė dar įspūdingesnius skaičius – vien uoste dirbančios kompanijos gali patirti iki 1,6 mlrd. Lt nuostolių, nukentėtų tokie transporto projektai, kaip „Vikingas“, „Saulė“, „Rail Baltica“, logistikos centrai. Bendri nuostoliai transporto ir logistikos sektoriams, griežtinant sankcijas Baltarusijai, esą pasiektų 2,5 mlrd. Lt.
„Ekonominės ir politinės sankcijos Baltarusiją stumia tolyn nuo Europos, verčia atsigręžti į Rusiją ir jos partneres, ieškoti ryšių su augančiomis ekonomikomis – Kinija ir Indija“, – kalbėjo LINAVA vadovas. Baltarusiją jis pavadino vartais į Rytus.
A.Kondrusevičius atkreipė dėmesį ir į pernai sukurtą muitų sąjungą, kuriai kol kas priklauso Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija. „Per šią prizmę Lietuvos vežėjų interesai yra itin jautrūs, – pažymėjo jis. – Gavome informacijos, kad Rusijos pasienyje bus sugriežtinta vežėjų patikra.“
Prieš keletą savaičių Baltarusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Dražinas perspėjo, kad, palaikydama ES sankcijas Lietuva rizikuoja netekti baltarusiškų krovinių tranzito per Klaipėdos uostą ir taip patirti net 7 mlrd. Lt siekiančius nuostolius.
Guodžia gerėjančiais ekonominiais rodikliais
Kaip renginyje teigė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, santykiai su Baltarusija plėtojami dviem kryptimis: norima kuo labiau atsiverti pilietinei visuomenei, bet kartu taikomos tikslinės ribojančios priemonės tam tikriems asmenims, susijusiems su režimu, dalyvaujantiems persekiojant žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovus.
A.Kondrusevičius: „Ekonominės ir politinės sankcijos Baltarusiją stumia tolyn nuo Europos, verčia atsigręžti į Rusiją.“
„Matome iš Baltarusijos valdžios reakcijos, kad tokia ES veikimo linija pasiteisina. Valdžios pasisakymai dėl ribojančių priemonių buvo pakankamai griežti“, – teigė E.Ignatavičius.
Tačiau prekybiniai ryšiai vystosi teigiama linkme – auga tiek Lietuvos eksportas į Baltarusiją, tiek importas iš jos. „Net blogiausiais santykių metais prekyba augo, verslas turėjo savo dinamiką. Tiesioginių priklausomybių (nuo sankcijų – 15min.lt) nematyčiau, yra abipusis interesas. Lietuvos investicijos Baltarusijoje yra ir šios interesas“, – pažymėjo jis.
Tas pats esą galioja ir kroviniams, vežamiems į Klaipėdą: „Atrodo, kad esame totaliai priklausomi nuo Baltarusijos, o jie gali perorientuoti savo srautus kitomis kryptimis. Baltarusija lygiai taip pat suinteresuota dinamiškais verslo ryšiais su Lietuva. Antai eksportas į Lietuvą pernai išaugo 85 proc.“
Anot E.Ignatavičiaus, negalima kalbėti, kad dabartinės sankcijos turi neigiamą poveikį gyventojams: „Pasiektas pakankamai geras vertybių ir pragmatizmo santykis.“
Kaimynystė su Baltarusija, ilga siena, tranzito maršrutai neišvengiamai verčia plėtoti verslo ryšius. Tačiau dvišaliai santykiai politinėje plotmėje jau ne vienerius metus yra prieštaringi. Baltarusijos valdžios veiksmai vidaus politikoje, rinkimų ir pilietinės visuomenės atžvilgiu yra sunkiai prognozuojami. O be pagarbos žmogaus teisėms, kitoms demokratinėms vertybėms, viceministro žodžiais, neįmanoma saugi aplinka verslui ir investicijoms: „Baltarusija yra rizikinga rinka, net nekalbant apie ribojančias priemones.“
Lietuva laikosi „nuosaikios ir nuoseklios politikos“ – pritaria tikslinėms priemonėms konkretiems asmenims, susijusioms su represijomis, bet pasisako prieš plačias sankcijas, ketina nuosekliai laikytis pragmatiškos ir vertybinės politikos.
Buvo atšaukę ambasadorius iš Minsko
Sankcijos Baltarusijai įvestos prieš tris mėnesius. Tuomet dar daugiau nei 20 šios respublikos piliečių buvo įtraukti į „juodąjį sąrašą“, kuriame esantiems asmenims draudžiama įvažiuoti į ES teritoriją. Tarp jų pateko aukšti jėgos struktūrų pareigūnai ir teisėjai, prisidėję prie Baltarusijos opozicijos atstovų persekiojimo.
ES įvedė sankcijas, reaguodama į šiurkštų antivyriausybinių akcijų po prezidento rinkimų 2010 m. gruodį malšinimą, kitus žmogaus teisių pažeidimus. Baltarusija kritikuojama ir dėl politinių kalinių, kitų žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, milžiniškų apribojimų žiniasklaidai.
Pernai spalį Baltarusijoje buvo priimta keletas įstatymų pakeitimų, dar labiau įtvirtinusių ir taip autoritarišką susirinkimų bei asociacijų laisvės reguliavimą. Buvo kriminalizuota nemažai veikų, dėl kurių gali susidaryti tokių absurdiškų situacijų, kai neužregistruotas iš anksto suplanuotas didesnis nei 3 žmonių susirinkimas (pavyzdžiui, didesnės šeimos vakarienė gimtadienio proga) gali būti baudžiamas.
Kartu iš Minsko prieš tris mėnesius buvo atšaukti visi ES valstybių ambasadoriai. Dar prieš tai į tėvynę buvo sugrąžinti aukšti Baltarusijos diplomatai iš Varšuvos ir Briuselio. Minskas savo ruožtu rekomendavo išvykti Lenkijos ambasadoriui ir ES atstovui. Lietuvos ambasadorius Edminas Bagdonas į savo darbo vietą grįžo tik balandžio pabaigoje.
Šiuo metu 243 su režimu siejamiems asmenims draudžiama atvykti į ES, o 32 su režimu siejamų įmonių lėšos yra įšaldytos. Taip pat taikomas ginklų embargas. Kaip pažymėjo E.Ignatavičius, šis sąrašas, palyginti su kai kurių kitų valstybių, nėra ilgas, be to, tai yra tikslinės ribojančios priemonės, o ne sankcijos.
