HISK, „Tilsta“ ir „Rizzani“ pateikė keturis ieškinius „LTG Infra“ dėl „Rail Baltica“ rangos sutarčių

Trys įmonės – HISK, „Tilsta“ ir „Rizzani de Eccher“ – dirbančios su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybomis, pateikė keturis ieškinius užsakovei, už „Rail Baltica“ atsakingai „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“, skelbia portalas „Verslo žinios“.

„Rail Baltica“ europinės vėžės bėgių tiesimas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Kaip „Verslo žinias“ informavo Vilniaus apygardos teismas, statybos ir nekilnojamojo turto plėtros įmonė HISK teisme siekia, kad jos ir „LTG Infros“ sudaryta sankasos statybos ruože Berčiūnai–Joniškėlis sutartis būtų pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pernai spalį sudarytos sutarties vertė – 100 mln. eurų (be PVM).

Statybų bendrovė „Tilsta“ kreipėsi į teismą dėl rangos darbų sutarties atkarpoje Kaunas (Palemonas)–Šveicarija reikalaudama įpareigoti „LTG Infrą“ patikrinti ir suderinti darbo projektą bei skirti 600 eurų baudą už kiekvieną dieną. Taip pat „Tilsta“ teisme iš „LTG Infros“ reikalauja 736 tūkst. eurų skolos ir 16 tūkst. eurų delspinigių. Anot įmonės, „LTG Infra“ su ja ne iki galo atskaitė už atliktus darbus ruože Žeimiai–Šėta.

Tuo metu finansinių sunkumų patirianti restruktūrizuojama Italijos bendrovė „Rizzani de Eccher“ teisme siekia, kad „LTG Infra“ sprendimas nutraukti su ja apie 97 mln. eurų vertės „Rail Baltica“ tilto per Nerį rangos sutartį būtų pripažintas neteisėtu bei prašo „LTG Infrą“ pašalinti „Rizzani“ iš nepatikimų tiekėjų sąrašo.

Apie sutarties nutraukimą paskelbta šių metų birželį. Tuo metu „LTG Infra“ teigė, kad sprendimą priėmė įvertinusi rangovės pateiktą veiksmų planą, kaip su subrangovais neatsiskaitanti ir jiems ginčus teismuose pralaiminti „Rizzani“ galėtų tęsti statybas.

Kaip rašė BNS, dalis „Rizzani“ subrangovų Lietuvos teismuose jau prisiteisė apie 1,3 mln. eurų skolų: 0,36 mln. eurų su 6 proc. metų palūkanomis – automobilinių kranų nuomos bendrovė „Sarens“ bei 0,45 mln. eurų su 10,15 proc. palūkanų – Vokietijos kapitalo betono gaminių tiekėja „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“, 0,3 mln. eurų – valstybės valdomos grupės „Epso-G“ energetikos infrastruktūros bendrovė „Tetas“, 0,21 mln. eurų – Vilniaus siurblių ir pumpavimo sistemų nuomos įmonė „Renta pumps“.

„LTG Infra“ vasario pradžioje pranešė svarstanti galimybę tiesiogiai atsiskaityti su Lietuvos subrangovais už būsimus darbus statant tiltą.

LTG teigimu, statant tiltą dar reikia išbetonuoti kolonas ir tilto perdangas. Šie darbai gali būti atlikti per šiek tiek daugiau nei metus.

BNS rašė, kad „LTG Infra“ 2022 metų balandį pasirašė beveik 77,4 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su „Rizzani de Eccher“, kuri įsipareigojo pastatyti ilgiausią geležinkelio tiltą Baltijos šalyse. Vėliau indeksavus projektas pabrango iki 96,8 mln. eurų (su PVM).