2026-07-27 14:35

Hormuzo krizė smogia degalinių švieslentėms: Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusių Europoje

Trumpas atokvėpis po JAV ir Irano paliaubų susitarimo baigėsi. Naujas įtampos fone kilęs konfliktas svarbiausiame pasaulio naftos transportavimo kelyje – Hormuzo sąsiauryje – vėl kelia degalų kainas į viršų, o Rytų Europa ir Baltijos šalys patiria didžiausią spaudimą rašo euronews.com.
Degalai
Degalai / Shutterstock nuotr.

Baltijos šalims krizė kerta skaudžiausiai

Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad vertinant metinius pokyčius (nuo 2025 m. birželio iki 2026 m. birželio), Lietuva pateko tarp trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose užfiksuoti didžiausi degalų kainų šuoliai.

Kartu su Bulgarija ir Rumunija, Lietuvoje metiniai kainų svyravimai viršijo net 23 proc. ribą.

Nors Latvija ir Estija išvengė pačių ekstremaliausių šuolių, visas Baltijos regionas dėl savo importo struktūros išlieka itin jautrus pasauliniams logistikos trikdžiams.

Visai kitokį scenarijų demonstruoja kaimyninė Lenkija. Čia metinis degalų kainų augimas buvo apribotas iki itin žemo 5,8 proc. lygio.

Maža to, birželį, palyginti su geguže, Lenkijoje dyzelino kaina susitraukė net 9,7 proc., o benzino – 6,6 proc.

Tokį rezultatą lenkams pavyko pasiekti pritaikius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas degalams.

Tiesa, šis žingsnis sukėlė trintį su Briuseliu. Europos Komisija iki šiol kritikuoja tokius sprendimus ir rekomenduoja šalims narėms verčiau mažinti akcizus, o ne manipuliuoti PVM tarifais.

Šaltinis: Euronews.com /15min vizualizacija /Degalų kainų pokytis ES šalyse
Šaltinis: Euronews.com /15min vizualizacija /Degalų kainų pokytis ES šalyse

Kur švieslentės dar dega, o kas gyvena ramiau?

Kainų vidurkio stabilumu neišsiskiria ir tokios stambios ekonomikos kaip Prancūzija (18,5 proc. metinis augimas), Nyderlandai (17,4 proc.) bei Italija (15,1 proc.).

Be jau minėtos Lenkijos, geriausiai su krize kovoja Vengrija, kurioje fiksuojamas vos 2,3 proc. metinis augimas.

Ispanija (7,9 proc.) pasinaudojo panašiomis PVM lengvatomis kaip ir Lenkija, tačiau šalis turi ir dar vieną nematomą pranašumą – itin išvystytą naftos perdirbimo gamyklų bei uostų terminalų tinklą, padedantį amortizuoti galutines kuro sąnaudas vartotojams.

Vienintelė Malta fiksuoja nulio procentų pokytį (0,0 proc.) dėl valstybės taikomų subsidijų bei fiksuoto kainų reguliavimo politikos.

Trumpalaikį atokvėpį keičia naujas šokas

Vasaros pradžioje vartotojai visoje Europoje galėjo trumpam atsikvėpti. JAV ir Iranui pasirašius trumpalaikį memorandumą, degalų kainos žemyne laikinai stabilizavosi: birželį dyzelinas vidutiniškai pigo 6,4 proc., o benzinas – 4,2 proc.

Vienintelės šalys, kuriose benzinas birželį vis tiek brango, buvo tik Kipras ir Italija.

Tačiau naujos atakos prieš tanklaivius Hormūzo sąsiauryje šį pasiekimą nubraukė.

Praėjusią savaitę žaliavinės naftos kaina pasaulinėje rinkoje vėl perkopė 100 JAV dolerių (apie 88 eurų) už barelį ribą – tai aukščiausias lygis nuo vasaros pradžios, grasinantis nauju kainų šuoliu Lietuvos degalinėse.

Digital Matter icon

Digital Matter icon

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą