„Urbo“ banko užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad populiariausias atsiskaitymo būdas Lietuvoje išlieka fizinė kortelė – ją kasdieniams mokėjimams dažniausiai renkasi 56 proc. respondentų. Grynieji pinigai užima antrą vietą – 25 proc., o skaitmenines „Google Pay“ ar „Apple Pay“ pinigines kaip dažniausią atsiskaitymo būdą naudoja 15 proc. gyventojų.
„Dar prieš kelerius metus išeinant iš namų piniginė daugeliui buvo toks pat būtinas daiktas, kaip raktai ar telefonas. Dabar tai sparčiai keičiasi – vis daugiau kasdienių funkcijų persikelia į išmanųjį įrenginį. Telefone telpa mokėjimo ir lojalumo kortelės, bilietai, paslaugų bei nuolaidų programėlės. Atsiskaitymas išmaniuoju jau nebėra naujovė – užtenka pabandyti, ir dėl greičio, patogumo bei kompaktiškumo šis mokėjimo būdas lengvai tampa įpročiu“, – įžvalgomis dalijasi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Anot jo, ši tendencija matoma ir tarp banko klientų – vis daugiau jų mokėjimo korteles susieja su skaitmeninėmis piniginėmis ir kasdienėse situacijose renkasi atsiskaitymą telefonu ar laikrodžiu. Tokiu atveju nebereikia nešiotis kelių kortelių, jų ieškoti ar saugoti – viskas yra vienoje vietoje.
Be to, kaip pabrėžia J.Ivaška, atsiskaitymas skaitmenine pinigine nėra tiesiog kortelės „perkėlimas“ į ekraną. Mokant išmaniuoju įrenginiu prekybininkui nėra perduodamas tikrasis kortelės numeris – vietoje jo naudojami užšifruoti duomenys ir konkrečiam mokėjimui skirtas saugumo kodas. Taigi atsiskaitant telefonu tikrieji kortelės duomenys lieka apsaugoti.
Jaunimas ir vilniečiai grynųjų beveik nebenaudoja
Apklausos rezultatai rodo, kad 18–25 m. amžiaus grupėje skaitmeninės piniginės jau lenkia fizinę kortelę: jomis dažniausiai atsiskaito 44 proc., o kortele – 41 proc. jaunimo. Grynieji jauniausiųjų grupėje nebėra įprastas atsiskaitymo būdas – juos dažniausiai renkasi tik 8 proc. respondentų, arba virš 5 kartų mažiau nei mokėjimus telefonu.
„Tyrimo duomenys aiškiai parodo, kur juda rinka. Vyresnėms kartoms kortelė buvo didelis žingsnis nuo grynųjų. O lengviausiai prie naujovių prisitaikančiam jaunimui net fizinė kortelė jau atrodo kiek pasenusi – jiems natūraliau atsiskaityti tuo pačiu įrenginiu, kuriuo jie bendrauja, apsiperka, naudojasi transporto ir daugybe kitų kasdienių paslaugų“, – pastebi „Urbo“ banko atstovas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad su amžiumi skaitmeninių piniginių naudojimas mažėja, o grynųjų – didėja. Pavyzdžiui, 56 m. ir vyresnių respondentų grupėje grynieji (41 proc.) pagal dažniausią atsiskaitymo būdą yra beveik lygiavertė alternatyva kortelei (51 proc.), o atsiskaitančių skaitmeninėmis piniginėmis tėra vos 3 proc.
Ištikimiausi gryniesiems pinigams lieka pensininkai: 50 proc. jų dažniausiai atsiskaito grynaisiais, o 48 proc. – fizine kortele.
Apklausos duomenimis, regionuose kortelė naudojama beveik taip pat dažnai kaip Vilniuje. Tačiau vietoje skaitmeninių piniginių, kurias kaip dažniausią atsiskaitymo būdą naudoja 24 proc. vilniečių, kaimo teritorijose daugiau gyventojų renkasi grynuosius (33 proc.). Tuo tarpu sostinė yra labiausiai nutolusi nuo grynųjų – juos renkasi vos 13 proc. gyventojų.
„Tai rodo, kad skaitmeniniai mokėjimai greičiau prigyja didmiesčiuose. Vilniuje tam įtakos gali turėti ir jaunesnė gyventojų struktūra, ir intensyvesnis kasdienis ritmas – daugiau paslaugų, kavinių, prekybos vietų, viešojo transporto. Judriame mieste bekontaktis atsiskaitymas telefonu tampa itin patogiu pasirinkimu“, – svarsto „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Mažiau uždirbantys dažniau renkasi grynuosius
Apklausos duomenimis, grynųjų poreikis mažesnis daugiau uždirbančių gyventojų grupėje. Iki 500 eurų uždirbančių gyventojų grupėje grynuosius renkasi 34 proc., o tarp gaunančių daugiau nei 1 500 eurų – 18 proc. Net ketvirtadalis daugiausia uždirbančių gyventojų kasdieniams atsiskaitymams dažniausiai naudoja skaitmenines pinigines.
„Didesnių pajamų gyventojai dažniau naudojasi skaitmeniniais finansiniais įrankiais, todėl natūralu, kad jie greičiau perima ir modernius atsiskaitymo būdus. O jaunesnėse grupėse technologijos yra įprastos nepriklausomai nuo pajamų – pagrindinis veiksnys yra ne statusas, o įprotis naudoti telefoną viskam“, – teigia J.Ivaška.
