Per pastaruosius dvejus su puse metų „Bega“ į krovos pajėgumų didinimą investavo daugiau nei 80 mln. Lt ir per šį laiką pastatė Universalų žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalą, kuris pajėgus perkrauti 2,5 mln. t birių krovinių per metus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo ruožtu buvo užsakovas statant pirsą, kuris yra skirtas aptarnauti naująjį jau pastatytą bei kitus kompanijos „Bega“ šiaurinėje dalyje planuojamus terminalus, numatytus bendrovės vykdomoje Uosto infrastruktūros bei terminalų plėtros programoje iki 2020 m.
Ant pirso „Bega“ jau kiek anksčiau sumontavo našų mobilųjį laivų krautuvą, o šią savaitę ant naujųjų krantinių užvažiuos ir 124 t keliamosios galios mobilusis uostinis kranas. Jis į kompaniją buvo atplukdytas specialia barža iš Rostoko uosto. Čia jis buvo pabaigtas montuoti ir paruoštas darbui.
Naujasis kranas pritaikytas specialiai birių krovinių krovai, t.y. jo įranga leis išvengti krovinio prabyrėjimo ar dulkėjimo. Atsižvelgiant į kompanijos planus ir keliamus uždavinius, jam pagamintas didžiausias šiuo metu Baltijos uostuose greiferis, vienu metu galintis pasemti 42 kub. m krovinio.
 |
|
Kompanijos „Bega“ nuotr./Kompanijos„Bega“, krantinėje jau stovi mobilus kranas. |
Kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio teigimu, kranas yra skirtas birių krovinių importui bei paskirstymui, kurio paklausa pastaruoju metu sparčiai auga. 2010 m. iš viso kompanijoje perkrauto žemės ūkio produkcijos kiekio jos importas sudarė apie 14 proc., o per 2011 ir šiuos metus išaugo dvigubai.
Didelio tonažo „Panamax“ tipo laivais atgabenta biri žemės ūkio produkcija yra išskirstoma ne tik geležinkelio vagonais, bet ir mažesniais laivais į kitus Baltijos jūros uostus. Pasak A. Kuzmarskio, naujas galingas kranas palengvins ir paspartins šį procesą. Dirbdamas su išskirtinio dydžio greiferiu, palankiomis sąlygomis jis galės pasiekti apie 15 tūkst. t per parą našumą, o tai leis 50 tūkst. t talpos laivą iškrauti greičiau nei per 4 paras.
Šiuo metu kompanija „Bega“ jau yra visiškai pasiruošusi žemės ūkio terminalo funkcionavimui visu pajėgumu ir birių žemės ūkio produktų, įskaitant grūdus, krovai. Belieka sulaukti, kol Uosto direkcija užtikrins gylį iki 14 metrų prie pirso, kad prie jo galėtų švartuotis didelio tonažo laivai, galintys atgabenti ar išgabenti iki 70 tūkst. t biraus krovinio partijas. Žinia, uosto kanalas direkcijos užsakymu jau yra gilinamas iki 14,5 metro.
Savo ruožtu kompanija „Bega“, vykdydama Uosto infrastruktūros ir terminalų plėtros programą laikotarpiu nuo 2010 iki 2020 metų, investuos dar apie 250 mln. Lt ir išplės ne tik žemės ūkio produkcijos, bet ir kitų birių krovinių krovos, taravimo bei distribucijos pajėgumus.
