Vartotojų elgseną nagrinėjanti mokslininkė Justina Gineikienė neabejoja, jog tokį pirkėjų apsisprendimą galėjo lemti agresyvus Rusijos elgesys.
„Priešiškumas šaliai egzistavo dar ir prieš šiuos įvykius. Yra nustatyta, kad kariniai, politiniai, netgi ekonominiai konfliktai gali lemti vartotojo požiūri į tam tikros užsienio šalies prekes. Tarkim Australijoje po branduolinių bandymų Ramiojo vandenyno atole australai nepirko prancūziškų prekių. Tas priešiškumas, jeigu įvykiai neeskaluojami, laikosi apie metus, du“, – „Žinių radijui“ pasakojo J.Gineikienė.
Panašūs įvykiai Lietuvą jau buvo užklupę ir anksčiau. Prieš šešerius metus vykęs Gruzijos – Rusijos karas, atbaidė lietuvius nuo rusiškų prekių.
„Buvo bandymų boikotuoti rusiškas prekes, bet labiau vyko palaikymas gruziškų prekių“, – sakė J.Gineikienė.
Mokslininkė pažymėjo, jog didžiausią įtaką apsisprendimui pirkti turi kokybė ir kaina, prekės ženklo žinonumas ir tik vėliau kilmės šalis. Tačiau tokių įvykių akivaizdoje kilmės šalies faktorius tampa prioritetiniu apsisprendimu.
Parengė Monika Burvytė
Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.
