Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

S.Skvernelio akiratin papuolę pensijų fondai žarstosi uždarbiais

vilniuje-pensininkai-reikalauja-nedelsiant-didinti-pensijas
Vilniuje pensininkai reikalauja nedelsiant didinti pensijas
Šaltinis: 15min
3
A A

Premjeras Saulius Skvernelis „Sodros“ pavedimus į pensijų fondus užsibrėžė peržiūrėti tuomet, kai fondai jau penkerius metus uždirba gana solidžią grąžą – po 6,4 proc. kasmet. Jiems patikėtos lėšos išaugo ketvirtadaliu. Tačiau yra ir kita medalio pusė: pustrečio milijardo eurų turtas galėtų būti dar didesnis, nes pusė fondų neišlaikė „beždžionės testo“ – pasirodė blogiau nei rinkos kilo vidutiniškai. Dėl to senatvei sukaupta suma gali būti tūkstančiais eurų mažesnė.

Antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje penkerius metus užtikrino 6,4 proc. metinę grąžą, palyginimui, indėlių palūkanos pastaraisiais metais buvo nulinės. S.Skvernelis pirmadienį teigė, savo lėšomis kaupime neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į „Sodrą“.

Grynoji antros pensijų pakopos sistemos nauda nuo reformos pradžios 2004 m. iki 2016 m. pabaigos pasiekė 430 mln. eurų – toks yra skirtumas tarp į fondus pervestų „Sodros“ ir gyventojų lėšų (2,057 mln. eurų) ir 2016 m. pabaigoje buvusio pensijų fondų turto – jis pasiekė 2,487 mlrd. eurų.

Asmeninio archyvo nuotr./Finansų analitikų asociacijos narė Daiva Gerulienė
Asmeninio archyvo nuotr./Finansų analitikų asociacijos narė Daiva Gerulytė

Finansų analitikų asociacijos narė Daiva Gerulytė aiškina, kad pastaraisiais metais finansų rinkos buvo itin nervingos, tad matyti teigiamus veiklos rodiklius pensijų fonduose – jau yra geras rezultatas.

Tačiau grąža galėjo būti ir dar didesnė – iš 21 šalyje veikiančio pensijų fondo net 12 nepasiekė užsibrėžtų lyginamųjų indeksų – finansų rinkų, į kurias investuoja, „vidurkio“. Dar daugiau tokių fondų būtų vertinant trumpesnį 3 metų laikotarpį – paskui rinkas nespėjo 15 fondų, rodo „Lietuvos banko“ duomenys.

„Pensijų fondų rezultatai žaliuoja ir atrodo geri, tačiau galima vertinti ir plačiau – ar galėjo būti dar geresni. Šiuo atveju lyginamųjų rodiklių grąža daugeliu atveju yra didesnė nei realūs rezultatai. Tiesa, ne tiek ir stipriai, apie vieną procentinį punktą, kai kur daugiau arba mažiau. Panašu, kad daugiausia tai susiveda į valdymo mokestį, kuris ir sudaro dažniausiai 1 proc.“, – aiškina D.Gerulytė.

Sėkmingi 5 metai

Pastarieji penkeri metai pensijų fondams buvo itin sėkmingi – ne tik atidirbti finansų krizės metu patirti nuostoliai, bet ir uždirbta investicijų grąža.

Vidutiniškai akcijos uždirba 5–6 proc. grąžą per ilgą laikotarpį, kažką panašaus šiuo metu ir matome, – teigia D.Gerulytė.

Šiemet akcijų rinkos taip pat startavo augimu – pasistiebė į viršų 3–5 proc. ir aukštyn patempė fondų rezultatus.

Atitinkamai, akcijų rinkų augimo laikotarpiu didžiausią grąžą 5 metų laikotarpiu demonstravo į akcijas investuojantys rizikingiausi fondai – užtikrino 9,5 proc. grąžą kasmet. Šiuos fondus Lietuvoje pasirinkę maždaug šeštadalis kaupėjų.

Kuo daugiau fonde obligacijų, tuo grąža buvo mažesnė – vien obligacijų fondai uždirbdavo vidutiniškai po 2,75 proc. kasmet, rodo Lietuvos banko duomenys. Konservatyviausiuose fonduose kaupia mažiau nei dešimtadalis dalyvių.

Vertinant ilgesnį – 10 metų – laikotarpį, ir akcijų, ir obligacijų pensijų fondų grąža išlieka panaši ir siekia apie 3 proc. kasmet.

Lietuvos banko nuotr./Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis
Lietuvos banko nuotr./Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis

„Per 10 m. pensijų fondų vienetų vertės vidutiniškai didėjo 3,2 proc., šis rezultatas yra didesnis nei to paties laikotarpio vidutinė infliacija Lietuvoje, todėl galima teigti, kad dalyvių lėšos padidėjo net ir įvertinus infliaciją“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis.

Jis pažymi, kad nuo 2013 m. sumažėję fondų taikomi mokesčiai rezultatus gerins ateityje. Šiuo metu įmonės nebetaiko įmokos mokesčių, o valdymo mokesčiai konservatyvaus investavimo fonde sudaro iki 0,65 proc., o kituose fonduose iki 1 proc. Lietuvos bankas nevertina, kokias kainas pensijų fondai patiria investuodami į kitus fondus.

„Vidutiniškai akcijos uždirba 5–6 proc. grąžą per ilgą laikotarpį, kažką panašaus šiuo metu ir matome. Į 10 metų laikotarpį papuolė ir didžioji krizė. Tą įvertinant, pensijų fondų rezultatai yra pakankamai geri. Tiesa, pokrizinis efektas lemia, kad viskas atsistato nuo žemumų, tad augimas dėl to gali būti didesnis nei įprastai. Na bet kol kas rinkos patvirtina standartinį 6 proc. grąžos lūkestį“, – vertina D.Gerulytė.

Akcijų rinkos diktuoto tempo neišlaikė

Pasak D.Gerulytės, pensijų fondų pasirinkti lyginamieji rodikliai yra pakankamai ambicingi – jie daugmaž atitinka investavimo strategijas ir nėra pernelyg palankūs ar lengvi pasiekti valdytojams.

Keli šimtai tūkstančių žmonių šiandien nesuvokia pasekmių, pasirinkus šitą pensijų kaupimą, – teigia S.Skvernelis.

Dažniausiai fondų rezultatai atsilieka nuo potencialo ten, kur reikia didesnių valdytojų gebėjimų – pasirenkant rizikingesnes investicijas į akcijas ar jų fondus. 9 iš 11 rizikingesnių pensijų fondų nepasiekė lyginamųjų vidurkių, o atsilikimas per 5 metus siekė net iki 4 procentinių punktų kasmet – autsaideriu tapo „Danske Pensija 100“.

„Pensijų fondai nesiekia aplenkti lyginamojo indekso – jis turi atspindėti nustatytą investavimo strategiją“, – teigia Lietuvos banko atstovas. Jis pažymi, kad ne visas fondų turtas yra investuotas – dalis turto laikoma grynaisiais. Dėl to rezultatas gali būti mažesnis.

Lietuvos bankas reikalauja, kad pensijų fondo rezultatai maždaug 70 proc. atspindėtų lyginamojo rodiklio vertės pokyčius per 6 mėn. laikotarpį.

Tarp pensijų fondų yra ir kitokių tendencijų – saugiausi pinigų išsaugojimui skirti didesnės obligacijų dalies pensijų fondai Lietuvoje pranoko savus lyginamuosius indeksus.

Vida Press nuotr./Piniginė
Vida Press nuotr./Piniginė

Kiekvienas procentinis punktas reikšmingai paveikia galutinę sutaupomą sumą. Pavyzdžiui, jei senatvės pensijai kas mėnesį būtų kaupiama po 50 eurų esant 4 proc. vidutinei grąžai, tuomet per 30 metų sukaupta suma siektų apie 34 tūkst eurų. Jei valdytojo neteisingi sprendimai nubrauktų 2 proc. punktus nuo grąžos – sukaupta suma tesiektų apie 24 tūkst. eurų. Kaupiant be jokios grąžos „po pagalve“ būtų galima sutaupyti 18 tūkst. eurų.

Kiekvieno procento nuostoliai būna tuo didesni, kuo ilgesnis taupymo laikotarpis, didesnė pavedimų suma bei didesnė laukiama investicijų grąža.

Pasyvumas – geriau

Pasaulyje ne kartą atlikti eksperimentai, kuriuose gyvūnų – beždžionių, balandžių ar kitų – „parinktos“ investicijos pralenkia kompetentingus fondų valdytojus. Jų esmė – atsitiktinai parinktos investicijos bus artimesnės rinkos vidurkiui, nei tendencingi valdytojų sprendimai. Dėl to įprastai dauguma fondų valdytojų vidutiniškai uždirba mažiau nei bendras rinkos pokytis ir tik maža dalis – daugiau. Panašu, kad ir Lietuvoje šis dėsnis galioja.

„Aš būčiau labiau linkusi, kad pensijų fondų valdytojai pinigus kreiptų ne į aktyviai valdomus fondus, o į rinkos tendencijas atkartojančius fondus, vadinamuosius ETF. Jų valdymo mokesčiai yra maži, o aktyviai valdomų fondų rezultatai retai kada būna geresni, prisiimama papildoma rizika. ETF iškart leidžia sumažinti valdymo išlaidas, nebereikia didelės komandos analitikų“, – aiškina investicijų ekspertė D.Gerulytė.

Pasak jos, ši tendencija jau matoma Lietuvoje – pensijų fonduose aktyviai valdomo turto dalis vis mažėja – valdytojai vis labiau kliaunasi taktiniais sprendimais vietoje to, kad analizuotų smulkias investicijų galimybes ir bendrovių rezultatus.

Svarstys dėl grįžimo į „Sodrą“

Premjeras S.Skvernelis pirmadienį teigė, kad siūlymas nutraukti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus yra pagrįstas ir svarstytinas. Jis taip pat pabrėžė, kad savo lėšomis kaupime neprisidedantys gyventojai turėtų grįžti į „Sodrą“, rašo BNS. Tačiau premjeras pažadėjo, kad staigių sprendimų nebus. Taip pat mano ir finansų ministras Vilius Šapoka.

Pensiją antros pakopos fonduose kaupia 1,255 mln. dalyvių, tai sudaro apie 85 proc. darbingų Lietuvos gyventojų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

„Turime labai aiškiai pasakyti, žinant mūsų teisinį ir finansinį raštingumą, kad dalis žmonių, tai nėra maža dalis – keli šimtai tūkstančių žmonių – šiandien nesuvokia pasekmių, pasirinkus šitą pensijų kaupimą“, – tvirtino S.Skvernelis ir pažymėjo, kad bus rasti sprendimai šiam klausimu išspręsti.

Valdantieji jau anksčiau yra teigę, kad gyventojai, kurie gauna mažus atlyginimus ir savo lėšomis neprisideda prie kaupimo, nesukaups pakankamai lėšų pensijų anuitetui įsigyti, todėl jiems turėtų būti sudaryta galimybė grįžti į „Sodrą“.

„Tie žmonės gaus tiesiog vienkartinę išmoką 1,5-2 tūkst. eurų ir turės mažą „Sodros“ pensiją. Vienkartinė išmoka gali būti per mėnesį ar pusmetį tiesiog išleista ir jie po to vėl ateis pas mus su ištiesta ranka prašyti socialinės paramos“, – teigė S.Skvernelis.

Tai, kad antros pakopos pensijų kaupimo sistema yra nepakankama mažas pajamas gaunantiems žmonėms, pabrėžė ir finansų ministras Vilius Šapoka.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pensininkas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pensininkas

Finansų analitikų asociacijos atstovė laikosi nuomonės, kad antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje reikalingi ne tiek didesnei pensijai gauti, o rizikos padalinimui – kad pensijos nebūtų priklausomos tik nuo valstybės.

„Kuris šaltinis per ilgą laikotarpį uždirbs daugiau, o kuris mažiau, yra filosofinis klausimas, niekas to nežino. Tačiau čia labiau rizikos suvaldymo klausimas – turėti kelis vieną nuo kito nepriklausančius pajamų šaltinius.

„Sodros“ pensija yra priklausoma nuo valstybės politikos ir ekonomikos. Antros pakopos pensija priklauso nuo to, ką atsidėjome ir uždirbome, nuo investicijų. Dar geriau kai yra trečias būdas, kai gyventojai patys rūpinasi taupytis senatvei“, – teigia D.Gerulytė.

Anot jos, antra pakopa užtikrina, kad ne tik turtingieji gali kažką atsidėti senatvei ir valdyti patiriamą riziką.

Rinka konsoliduojasi – „Danske“ fondų nebeliks

„Rinka konsoliduojasi. To nauda yra ta, kad fondų valdytojams lengviau dirbti su didelėmis sumomis, jie investuodami užsienyje gali gauti geresnes sąlygas. Tai nauda dalyviams. Iš kitos pusės, konsolidavimas mažina konkurenciją ir gali leisti truputėlį valdytojams atsipalaiduoti“, – vertina Finansų analitikos asociacijos atstovė.

„Swedbank investicijų valdymas“ direktorius direktorius Tadas Gudaitis patikino, kad „Danske“ pensijų fondus planuojama integruoti į esamą „Swedbank“ pensijų fondų pasiūlą klientams. Fondus planuojama sujungti kovo 23 d. „Danske pensija 50“ bus prijungtas prie fondo „Pensija 3“, o „Danske pensija 100“ bus prijungtas prie fondo „Pensija 5“.

„Konservatyvaus valdymo Danske pensija“ pensijų fondas ir III pakopos pensijų fondas tęsia veiklą, tiesa, bus pakeisti fondų pavadinimai. „Pensija 1“ pavadinimas keičiamas į „Pensijų išmokų fondas“, kuris bus skirtas vyriausiems dalyviams nuo 63 metų. Šiam fondui taikomas valdymo mokestis bus mažinamas nuo 0,65 proc. iki 0,4 proc.

„Konservatyvaus valdymo Danske pensija“ perims „Pensija 1“ pavadinimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką