Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

I.Šimonytė: sankcijos dėl europinių lėšų neįsisavinimo Lietuvai kol kas negresia

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Finansų ministrė Ingrida Šimonytė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Visos šalies institucijos, išskyrus Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, galėtų geriau panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Vis dėlto kol kas Lietuvai sankcijos dėl pinigų naudojimo negresia, o ir galutinio rezultato tikimasi neblogo: apie 70 proc. metinio plano įvykdymo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

„Kol kas apie jokias sankcijas nekalbame.  Manau, kad šiais metais rezultato 100 proc. pasiekti nepavyks, bet galutinis rezultatas tikrai nebus toks blogas. Tikėčiausi apie 70 proc. metinio plano įvykdymo. Tai nėra blogai turint omenyje, kad Vyriausybė iš esmės paveldėjo tuščią projektų lentyną,  T. y. per praėjusius metus reikėjo pirmiausiai pasirašyti sutartis, kad būtų galima projektus įgyvendinti, todėl natūralu, kad tie mokėjimai negali būti labai spartūs. Faktas, kad kiekviena institucija turi stengtis daugiau, kad tos lėšos būtų greičiau panaudotos“, – pabrėžė I.Šimonytė.
 

Pasak ministrės, iš planuoto šių metų apie 5 mlrd. litų portfelio išleisti turėtų būti 4 mlrd. litų europinių lėšų. Likęs 1 mlrd. litų bus perkeltas į kitus metus. I.Šimonytė akcentavo, kad šis milijardas nebus prapuolę pinigai ar pinigai, kuriuos reikės grąžinti į ES biudžetą. „Tiesiog naudojama bus vėliau. Tačiau kai kalbame apie darbo vietų kūrimą, apie mokios paklausos atkūrimą ir kitus svarbius veiksnius, manau, kad bendras tikslas yra padaryti tai greičiau“, – akcentavo ministrė.

Teigdama, kad negali išskirti institucijų, kurioms prasčiausiai sekasi naudoti ES pinigus, I.Šimonytė tvirtino, kad „visos institucijos galėtų įsisavinti geriau, išskyrus Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kurios tempas dėl objektyvių ir nuo pačios ministerijos veiklos nelabai priklausančių priežasčių tikrai yra labai spartus“.
 

Ministrės teigimu, dižiausias dėmesys skiriamas ministerijoms, kurių valdomas lėšų portfelis yra didžiausias, todėl ir galimybė suteikti stimulą ūkiui – taip pat didžiausia: t. y. Ūkio, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijoms.

I.Šimonytė taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos lėšų naudojimui koją kiša ir kai kurios objektyvios priežastys: „Pavyzdžiui, teisminiai ginčai dėl viešųjų pirkimų. Ginčai trunka ilgai. Ministerijos ne visą laiką gali turėti įtakos šiam procesui. Tačiau yra ir subjektyvių dalykų: nepakankamas dėmesys pavienėse institucijose skiriamas vertinimui su pareiškėjais, t. y. kad ne tik būtų pasirašomos sutartys, bet ir kad būtų kalbamasi su pareiškėjais, kad būtų greičiau vykdomi su projektais susiję procesai.“
 

G.Kazlauskas: sunkumų yra, bet lėšas naudojame

Savo ruožtu aplinkos apsaugos ministras Gediminas Kazlauskas žurnalistams pabrėžė, kad nepaisydamas įvairių sunkumų, su kuriais ministerija susiduria naudodama Europos lėšas, jis negalėtų teigti, esą ES pinigai nėra naudojami.

„Tarp šių sunkumų, kaip jau buvo minėta, yra teismus pasiekusios bylos. Mes tokių bylų šiais metais turime 170 mln. litų. Tie pinigai negali būti išduodami, taigi nevykdomi darbai. Susiduriame ir su žymiai pasikeitusiomis darbų atlikimo sąnaudomis, kai sutaupoma iki 50 proc. planuotų išlaidų. Šiais metais tie skaičiai virsta į 350 mln. sutaupytų lėšų, iš jų jau esame perskirstę per 130 mln. Iki metų pabaigos bus perskirstyti visi. Tai turi įtakos kiekvieną mėnesį išmokamiems pinigų kiekiams“, – tvirtino ministras.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką