Projektas šiuo metu keliauja per instancijas, rašo „Verslo žinios“.
„Yra Lietuvoje gamintojų, kurie naudoja vandenį iš čiaupo, jį filtruoja ir parduoda. Taip pat vaisvandenių gamintojai, jei jie semia tą vandenį ir prideda cukraus, jiems nėra įsipareigojimo mokėti šio mokesčio, nes tai jau nebe vanduo“, – pasipiktino Gintaras Petrus, UAB „Neptūno vandenys“ direktorius. Jį nustebino dienraščio žinia, kad padidintas mokestis nebus taikomas vandentiekiu tiekiamam vandeniui.
Todėl apsukrieji gaiviųjų gėrimų gamintojai šio mokesčio nemokės.
Kartu su 2011 metų valstybės biudžetu po institucijų koridorius keliaujančio Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pagrindinė mintis – iš visų gamtos išteklių naudotojų į valstybės biudžetą atseikėti po 10 proc. išgautų išteklių pardavimo vertės.
Jei įstatymas bus pakeistas, jau kitąmet, kiek daugiau nei po mėnesio, į pakuotes pilstomas ir pardavinėjamas požeminis vanduo jo pardavėjams brangs 10 kartų – nuo 10,8 iki 110 litų už kubinį metrą.
Verslininkai tokį mokesčių didinimą vadina verslo žlugdymu.
