Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 17, 11:01 Atnaujinta 2022 05 17, 11:37

Seimas galutinai patvirtino patikslintą biudžetą su didžiausiu ES antiinfliaciniu paketu

Parlamentarai antradienį galutinai pritarė patikslintam 2022 m. biudžeto projektui. Jame numatyti papildomi 2,26 mlrd. eurų infliacijos suvaldymui, humanitarinėms priemonėms pabėgėliams iš Ukrainos bei svarbios šalies infrastruktūros išlaikymui. Už tai, kad projektas būtų priimtas, balsavo 68 parlamentarai, prieštaraujančių nebuvo, susilaikė 23.
Biudžetas
Biudžetas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Seime parlamentarai pristatė siūlymus dėl išlaidų skyrimo slėptuvių įrengimui, papildomų išlaidų žemės ūkiui, nukentėjusiam nuo karo Ukrainoje, aukštų trąšų kainų bei infliacijos, tačiau siūlymų Seimas nepalaikė.

Taip pat siūlyta 5 proc. didinti ombudsmenų algas, tačiau ir šis siūlymas buvo atmestas.

„Šioje salėje daug kalbų apie laisvę, gynimą, bet kai realybėje Seimo kontrolierius negali prisitraukti patarėjų, nes niekas neina dirbti, sistemiškai trūkstant finansavimo, kai turime spręsti žmogaus teisių iššūkius, gėdinga, kad negalime surasti kelių šimtų tūkstančių eurų padidinti visų ombudsmenų finansavimo“, – kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Tomas Tomilinas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Tomas Tomilinas

Premjerė Ingrida Šimonytė, kad ši situacija galioja daugeliui viešojo administravimo vadovų ir tai yra „pigios valdžios problema.“

„Visgi siūlyčiau problemos negilinti, nes toks fragmentiškas kėlimas sukelia paskatas toliau fragmentiškai bandyti prilyginti ką tik pakeistiems darbo užmokesčiams kitus darbo užmokesčius“, – nurodė I.Šimonytė.

M.Majauskas: Lietuvoje infliacija – viena didžiausių

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad patikslintame biudžete numatytas antiinfliacinis paketas yra didžiausias Europos Sąjungoje, nors ir infliacija Lietuvoje yra viena didžiausių.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Mykolas Majauskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Mykolas Majauskas

„Ji skaudžiausiai kerta mažiausias pajams gaunantiems. Todėl didžioji dalis antiinfliacinio paketo skirta mažiausias pajamas gaunantiems, kad jų perkamoji galia nemažėtų – didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis, išmokos ir pensijos“, – vardijo M.Majauskas.

Jis nurodė, kad antra paketo dalis skirta energijos kainų suvaldymui, jame dalis lėšų nukreipta verslui, dalis – buitiniams vartotojams.

„Labai svarbus klausimas ir kaip gyvensime toliau. Kol kas nėra indikacijų, kad energijos kainos ir infliacija galėtų sugrįžti į prieškrizinį lygį“, – pripažino komiteto pirmininkas.

Lietuvos regionų frakcijos Remigijus Žemaitaitis sakė, kad klausantis valdančiųjų jį apėmė dviprasmis jausmas.

Kol kas nėra indikacijų, kad energijos kainos ir infliacija galėtų sugrįžti į prieškrizinį lygį.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Remigijus Žemaitaitis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Remigijus Žemaitaitis

„Giriasi, kad didinamos pensijos, bet gal galėtumėte parodyti biudžete, kur jos didėja? Infliacija yra 16,5 proc., 16,7 proc., gal kažkas turi kitokius skaičius, bet pensijos didinamos tik 5 proc.“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.

Pasigedo teisingumo

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas vadino šį biudžetą adekvačiu atsaku į dabartinę situaciją.

„Aišku, kad su tuo kyla iššūkių, kuriuos turėsime spręsti – kaip elgtis su biudžeto deficitu, kuris yra išaugęs ir ilgainiui pradės rodyti neigiamą veidą. Reikės atsakyti į klausimą, ar visos išlaidos tikrai yra investicijos, nes kai kurios dabar skiriamos infliacijos padariniams kompensuoti ir investicijų neprimena“, – apie tikslinamą biudžetą kalbėjo parlamentaras.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vytautas Mitalas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Vytautas Mitalas

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis sutiko, kad valstybė turi ribotus išteklius, tačiau jie patikslintame projekte nėra paskirstomi socialiai teisingai.

„Horizontalus elektros kainų kompensavimas nėra teisingas. Kuo daugiau turto valdau, kuo daugiau elektros suvartoju, tuo didesnę kompensaciją gausiu, jau nekalbant apie kompensacijos mechanizmą. Jis yra elektros tiekėjų, o ne gyventojų naudai“, – kritikavo A.Palionis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Palionis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Palionis

I.Šimonytė, atsakydama į parlamentarų kritiką, sakė, kad su beprecedente infliacija susiduria visos Europos valstybės.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

„Net ir tos šalys, kurių sprendimais man labai dažnai siūloma vadovautis ir kuriose, su visais antiinfliaciniais skydais, infliacija yra dviženklė. Tai yra struktūriniai sukrėtimai, dėl kurių globalios konjuktūros mes pakeisti tikrai negalėsime, bet galime mažinti pasekmes Lietuvos žmonėms. Tą ir darome“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad tikslinant biudžetą Vyriausybė ir Finansų ministerija nesureagavo į Valstybės kontrolės, Lietuvos banko bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas rekomendacijas.

Tuo metu patikslintas biudžetas, anot jo, susijęs ne su infliacijos suvaldymu, o su energetiniu saugumu, tam tikrų pajamų didinimu bei dujų ir elektros kainų valdymu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad biudžeto tikslinimas susijęs su Rusijos invazija į Ukrainą, nes tai padarė poveikį politinei situacijai, kuri yra regione, ir tam reikia priimti papildomus sprendimus.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintarė Skaistė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintarė Skaistė

„Nekeliaujant kroviniams per „Lietuvos geležinkelius“, jų pajamos yra sumažėjusios, todėl infrastruktūros išlaikymui reikalingi pinigai. Taip pat kita lėšų dalis energetinės nepriklausomybės įtvirtinimui yra susijusi su Rusijos invazija, nes tai turėjo poveikį ekonominei situacijai taip pat“, – kalbėjo G.Skaistė.

Aukštas biudžeto deficitas

Iš viso biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis patikslintame biudžete sieks 15,1 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 17,4 mlrd. eurų.

Jame taip pat numatytas didelis deficito augimas – numatyta, kad jis šiemet sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kai pirminiame biudžeto projekte jis siekė 3,3 proc.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Pinigai

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 m. galėtų būti 43,3 proc. nuo BVP.

G.Skaistė anksčiau akcentavo, kad biudžeto tikslinimas susijęs su pasikeitusia ekonomine situacija, kurią lėmė Rusijos invazija į Ukrainą.

Patikslintame biudžete be išlaidų antiinfliacinėms priemonėms (973 mln. eurų), tarp jų – energetinio kainų šoko suvaldymui, taip pat skiriamos papildomos lėšos humanitarinei pagalbai nuo Rusijos sukelto karo nukentėjusiems ukrainiečiams – jiems bus nukreipiama 370 mln. eurų. Tarp numatytų priemonių – išmokos vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išlaidoms ir pan.

Patobulintame biudžeto projekte skiriama lėšų ir Lietuvos kritinės infrastruktūros išlaikymui bei saugumui, didelė dalis bus skirta „Lietuvos geležinkeliams“.

Finansų ministrė anksčiau neatmetė, kad Vyriausybė gali siūlyti dar kartą tikslinti biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką