„Verslo žinios“ rašo, kad teisininkai pastebi kliūčių – gali būti sunku apibrėžti objektyvius sutarčių pažeidimų kriterijus.
„Tikėtina, kad tokių juodųjų sąrašų sudarymas duotų daugiau žalos nei naudos. Itin svarbu, pagal kokius kriterijus būtų vertinama, sutartis yra įvykdyta ar vykdoma tinkamai, ar ne. Abejotina, ar apskritai toks bendras kriterijų sąrašas gali būti sudarytas“, – sakė „Lawin“ asocijuotoji teisininkė Laura Šlepaitė.
Verslas tvirtina panašių pataisymų seniai laukęs. Teigiama, kad į viešųjų pirkimų konkursus vis aktyviau veržiasi įmonės, kurios siūlo nepagrįstai mažą kainą, jos išstumia sąžiningus tiekėjus, o gavusios užsakymų nepajėgia atlikti sutartyse numatytų darbų. Teisinių priemonių arsenalas jas prilaikyti – kol kas ribotas.
„Kartais puikiai žinome, kad rangovas silpnas, kad jis nepadarė darbų, tačiau jis ir vėl dalyvauja konkursuose. Jeigu tokia tvarka įsigaliotų, turėtume teisę spręsti, ar šį rangovą pašalinsime iš kito konkurso. Dabar tokios galimybės įstatymai nenumato“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Ūkio ministerija siūlo, kad perkančiosios organizacijos turėtų teisę atmesti konkursinį tiekėjo pasiūlymą, jei šis yra juodajame sąraše – kai nustatyta ir dokumentuota, kad šis tiekėjas per vienerių metų laikotarpį netinkamai vykdė anksčiau sudarytą sutartį. Jeigu šioms įstatymo pataisoms pritars Seimas, perkančiosios organizacijos įgytų papildomą įrankį, leidžiantį joms įsitikinti tiekėjų kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas.
