Lietuvoje bankrotų skaičius 2024 m. išaugo 13,8 proc. – iki 1 091 atvejo. „Nors šis skaičius tebėra mažesnis nei prieš pandemiją (2019 m. pasitraukusių iš rinkos buvo 1 581), 2024 m. fiksuotas bankrutuojančių įmonių pagausėjimas rodo, kad laikinas atoslūgis 2023-aisiais greičiausiai buvo tik trumpalaikė pauzė platesnėje nemokumo augimo tendencijoje, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Tarp veiklą nutraukusių įmonių daugiausia paslaugų (35,4 proc.) ir prekybos (27,9 proc.) sektoriaus įmonės, nors jų dalis kiek sumažėjo lyginant su 2023 m. Tuo pat metu statybų sektorius išsiskyrė augančiu nemokių įmonių skaičiumi – tai atitinka ir platesnę tendenciją Vidurio bei Rytų Europoje.“
Latvijoje bankrotų padaugėjo 19 proc., Estijoje – 13,5 proc., o Lenkijoje fiksuotas net 56,7 proc. šuolis. Yra šalių, kur bankrutuojančių įmonių mažėjo: Čekijoje (-5,6 proc.), Bulgarijoje (-12,1 proc.) ir Vengrijoje (-56,2 proc.), tačiau šalių, kur bankrotų gausėjo, yra gerokai daugiau. Būtent nemokumo atvejų dinamikos lyginimas leidžia įvertinti verslo atskirose šalyse būklę, nes bankroto įstatymų taikymo praktika labai skiriasi. Kai kuriose valstybėse verslai dažnai tiesiog nutraukia veiklą be oficialaus teisinio proceso.
Vakarų Europoje bankrotų skaičius 2024 m. padidėjo 12,2 proc., pasiekęs 190 449 atvejus – tai aukščiausias lygis per daugiau nei dešimtmetį. Daugelyje šalių fiksuotas dviženklis augimas: Graikijoje – net 42,5 proc., Airijoje – 32,0 proc., Nyderlanduose – 31,7 proc., Vokietijoje – 22,5 proc.. Prancūzijoje, kuri išlieka didžiausia pagal bendrą bankrotų skaičių (66 088), šis rodiklis ūgtelėjo 17,4 proc.. Tokie rodikliai rodo, kad nemokumo augimas nėra vien tik regioninis atvejis, bet platesnė ekonominė tendencija.
Jungtinėje Karalystėje 2024 m. bankrotų skaičius sumažėjo 4,8 proc. – iki 25 116 atvejų. Norvegijoje registruotas nedidelis 4,6 proc. augimas – iki 3 917 įmonių. Abu rodikliai rodo stabilizaciją po pandeminio laikotarpio, nors nemokumo lygis šiose šalyse vis dar išlieka aukštas, ypač paslaugų sektoriuje.
2025 m. pirmojoje pusėje Lietuvoje bankrotų augimo tendencijos išlieka. Maitinimo sektorius – vienas labiausiai paliestų: gausu pranešimų apie užsidariusius restoranus, kavines ir kitus viešojo maitinimo verslus. Didėjančios sąnaudos (išaugęs PVM, minimali vidutinė alga, aukštyn besistiebiančios maisto produktų kainos, brangus finansavimas ir sumenkusi paklausa – užuot ėję į kavinę ar restoraną, vartotojai renkasi maisto parduotuves) išlieka esminiais iššūkiais. „Creditrefom Lietuva“ ekspertų nuomone, nesėkmingų verslų skaičius augs ir antrąjį pusmetį.
