Daugiausia įsiskolinimų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams. Daugiausia įsiskolinimų turinčiųjų sąraše ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė, teigiama išplatintame pranešime.
„Įmonių tarpusavio atsiskaitymas gali dar labiau strigti, nes kreditų draudimo bendrovėms sustabdžius draudiminę apsaugą dalis įmonių turės dirbti visiškai prisiimdamos riziką, dalis nebetaikys mokėjimų su atidėtu terminu“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Toliau auga ir įmonių turto areštų skaičius. Turto areštų monitoringo paslaugą teikiančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per šių metų birželį užregistruota 2606 naujų įmonių turto areštų atvejų, tai yra 1565 daugiau nei per tą patį mėnesį pernai. Kreditų biuro skaičiavimais, šį birželį vidutiniškai per dieną buvo įregistruoti 124 nauji turto areštų atvejai, o pernai per tą patį laikotarpį naujų turto areštų vienos dienos vidurkis buvo 52.
Stringant įmonių tarpusavio atsiskaitymams, pastebima tendencija, kad verslas pradeda griežčiau vertinti riziką ir linkęs labiau spausti neatsiskaitančius klientus. Todėl informaciją apie skolininkus kreditų biurui „Creditinfo Lietuva“ įmonės pateikia anksčiau, nei skolos tampa nesugrąžinamos.
„Prieš ekonomikos sunkmetį buvo nusistovėjęs supratimas, kad su kitais rinkos dalyviais keistis informacija apie uždelstus mokėjimus yra pernelyg griežtas sprendimas. Dabar dauguma suprato, kad uždelsti mokėjimai prilygsta beprocentei paskolai, kuria naudojasi skolininkai. Katastrofiškai stingant apyvartinių lėšų, kreditoriai kur kas mažiau linkę toleruoti tokį skolininkų elgesį“, – teigia „Creditinfo Lietuvos“ generalinis direktorius.
