2008 m. sauso mėnesį vidutinė už indėlius litais siūloma palūkanų norma Lietuvos bankuose svyravo nuo 4,9 iki 6,3 proc., priklausomai nuo pasirinkto indėlio termino. Pirmosiomis šių metų sausio dienomis šie skaičiai buvo kur kas didesni: už 1 mėn. trukmės indėlį litais vidutiniškai siūloma 8 proc. palūkanų, o ilgalaikis (daugiau nei 12 mėn.) piniginis įnašas gali atnešti vidutiniškai 9,5 proc. palūkanų, o kai kuriose kredito unijose siūloma norma siekia net 10,7 proc.
„Bankų skolinimosi galimybės užsienyje prasidėjus finansų krizei tapo labai ribotos. Todėl grynųjų pinigų stoka verčia daugiau skolintis iš gyventojų. Būtent dėl to bankai smarkiai padidino palūkanų normas, siekdami pritraukti žmones laikyti daugiau pinigų juose“, – sako Indeliai.lt projekto vadovė Simona Buivydaitė.
Anot jos, kitos indėlius priimančios institucijos – kredito unijos – ir anksčiau veikloje naudodavo tik gyventojų įneštas lėšas, todėl čia palūkanų normos visuomet būdavo didesnės nei bankuose. Tačiau pernai jas teko dar labiau didinti, kad nebūtų prarastas konkurencinis pranašumas bankų atžvilgiu.
Pažymėtina, kad eurais laikomų indėlių palūkanos augo mažiau nei įnašų litais. Vidutinis metinis jų pokytis svyruoja nuo 40 iki 50 proc. Pavyzdžiui, 2008 sausį už trumpalaikį 1 mėn. indėlį mokėta apie 4 proc. palūkanų, tuo tarpu dabar siūloma vidutiniškai 6 proc. Tai yra trečdaliu mažiau nei už analogišką indėlį litais. Už ilgalaikį (daugiau nei 12 mėn.) indėlį eurais vidutinės palūkanos šiuo metu sudaro 7,3 proc. (pernai sausį buvo 5,5 proc.).
„Indėlių eurais palūkanos šiek tiek mažesnės dėl tarptautinės finansų rinkos daromos įtakos. Tarpbankinė palūkanų eurais norma yra mažesnės nei litų tarpbankinė kaina“, – palūkanų skirtumus aiškina S.Buivydaitė.
