„Mes bandome suprasti, kodėl taip atsitiko“, – pareiškė R. Rajanas ir pažymėjo, kad apyvartoje esančių grynųjų pinigų suma yra 7,5–9 mlrd. JAV dolerių didesnė, negu buvo numatyta.
Praėjusią savaitę jis paminėjo vieną galimą paaiškinimą, apie kurį iki šiol garsiai nebuvo kalbėta, t.y. išlaidas rinkimams.
„Artėjant rinkimams, grynųjų pinigų visuomenėje iš tiesų padaugėja. Galima spėlioti, kodėl taip yra. Spėliojame ir mes...“ – pareiškė centrinio banko vadovas.
Pernai rinkimai vyko Bihare, vienoje skurdžiausių Indijos valstijų. Šį ir kitą mėnesį rinkimai vyks dar penkiose valstijose, kuriose gyvena 229 mln. žmonių – daugiau negu Brazilijoje.
Pinigų už balsus mokėjimo, taip pat dovanų dalijimo praktika yra plačiai paplitusi, teigia Nadendla Bhaskara Rao, Delyje įsikūrusio Žiniasklaidos studijų centro pirmininkas.
Taip pat daug pinigų skiriama labiau teisėtoms kampanijų išlaidoms, įskaitant išlaidas televizijos ir radijo reklamai, sako „Nomura Holdings“ skyriaus Mumbajuje ekonomistė Sonal Varma.
Visgi ji spėja, kad priežastis galėtų būti visiškai kitokia, kaip antai, spartesnis negu tikėtasi ekonominis augimas kaimo vietovėse, kuriose yra mažiau bankų, taigi ir mažiau galimybių laikyti pinigus bankuose.
Kiti ekonomistai taip pat nėra įsitikinę, kad tokį pinigų apyvartoje padidėjimą lėmė rinkimai.
Banko „State Bank of India“ vyriausiasis ekonomistas Soumya Kantis Ghosh sako, kad rinkimai galbūt ir galėjo padaryti tam tikrą nedidelį poveikį, nors prieš 2014 metais vykusius visuotinius rinkimus tokio grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimo nebūta.
Jo teorija yra ne ką mažiau intriguojanti. Praėjusią savaitę paskelbtuose komentaruose jis pažymėjo, jog pastaruoju metu sklido kalbos apie galimą didesnio nominalo banknotų išėmimą iš apyvartos siekiant kovoti su šešėliniais pinigais.
Dėl to žmonės dabar gali naudoti didesnio nominalo banknotus saugesniam turtui pirkti, mano ekonomistas.
