Dėl to gali dar paaštrėti prekybos ginčas tarp Indonezijos – didžiausios pasaulyje palmių aliejaus gamintojos – ir ES, kuri, atsižvelgusi į nuogąstavimus dėl atogrąžų miškų kirtimo, kurį skatina palmių aliejaus vartojimas, nusprendė iki 2030 metų nutraukti šio aliejaus naudojimą biokuro gamyboje.
ES kiek anksčiau nustatė muitus iš Indonezijos importuojamam subsidijuojamam biodyzelinui, nes, pasak Sąjungos, turi užtikrinti vienodas sąlygas savo gamintojams.
Dėl tokios politikos, kurią ES taiko Indonezijos palmių aliejaus eksportui ir kurią Džakarta vadina diskriminuojančia, Indonezija praėjusią savaitę pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai.
„2019 metų gruodžio 9 dieną Indonezija Europos Sąjungai oficialiai nusiuntė prašymą surengti konsultacijas – tai pradinis ieškinio etapas“, – sekmadienį pareiškė prekybos ministras Agusas Suparmanto.
Kaimyninė Malaizija – antra pagal dydį pasaulyje palmių aliejaus gamintoja – taip pat yra pagrasinusi pareikšti ES ieškinį Pasaulio prekybos organizacijoje.
Už Malaizijos palmių aliejaus sektorių atsakingą ministrė Teresa Kok naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, jog kovo mėnesį vyks vizito į Europą ir ieškinys iki tol nebus pateiktas.
Ji pažymėjo, jog šio vizito metu mėgins įtikinti Europos pareigūnus pakeisti savo požiūrį.
„Noriu pasinaudoti šia galimybe ir pažiūrėti, ar galiu išvengti ieškinio pateikimo PPO“, – pridūrė ministrė.
Palmių aliejus yra pasaulyje labiausiai naudojamas augalinis aliejus ir vienas pagrindinių įvairių produktų – nuo maisto produktų iki kosmetikos – ingredientų.
Tačiau aplinkosaugininkai sako, jog šio aliejaus gamyba skatina miškų nykimą: Pietryčių Azijoje alyvpalmių plantacijoms pastaraisiais dešimtmečiais buvo iškirsti didžiuliai atogrąžų miškų plotai.
