Indrė Genytė-Pikčienė. Aukšta infliacija vartotojų apetito negadina

Gyventojų lūkesčius ir vartojimo apetitą palaiko sveikos darbo rinkos tendencijos, sparčiau už kainas augantys atlyginimai, nekilnojamojo turto rinkos bumas, suaktyvinęs su būsto įranga, remontu ir apstatymu susijusią prekybą bei atsiimtos antros pensijų pakopos lėšos. Dėl šių aplinkybių namų ūkių vartojimas šiemet išliks viena svarbesnių BVP augimo kolonų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) liepą, palyginti su atitinkamu mėnesiu pernai, išaugo 6 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per metus padidėjo 2,6 proc., o ne maisto prekėmis prekiaujančių – net 12,3 proc.

Prekybos apimtys garso ir vaizdo įranga, metalo dirbiniais, dažais ir stiklu, elektriniais buitiniais prietaisais, baldais ir apšvietimo įranga per metus pašoko net beveik 19 proc., tekstile, drabužiais ir avalyne – 10,7 proc., o farmacijos, kosmetikos ir medicinos prekėmis – 16 proc.

Ketvirtadaliu per metus augo ir mažmeninės prekybos apyvartos nespecializuotose parduotuvėse, o elektroninės prekybos apyvartų metinis augimo tempas sulėtėjo iki 7 proc., vidutiniškai šiemet jis siekė apie 20 proc.

Gyventojų perkamoji galia nemažėja

Nors infliacija artėja prie 6 proc., gyventojų perkamoji galia nemažėja. Besitęsiant JAV ir Irano geopolitiniam konfliktui, Lietuvoje jau kurį laiką stebimas sustiprėjęs infliacijos spaudimas vartotojams. Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį vidutinės prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje buvo 5,8 proc. aukštesnės nei prieš metus. Šaltuoju sezonu kainų spaudimas gali išaugti dar labiau.

Vis dėlto, nors šiemet infliacija vėl įsibėgėjo, atlyginimų augimas ją lenkia su solidžia atsarga. Vidutinis nominalus darbo užmokestis antrąjį ketvirtį buvo 10 proc. aukštesnis nei prieš metus, todėl vartotojų perkamoji galia nemažėja. Sparčiau už vidurkį kilo atlyginimai viešajame sektoriuje, nuo metų pradžios 11,1 proc. buvo padidinta mėnesinė minimali alga, dar sparčiau kilo pensijos.

Po pesimizmo duobės pavasarį vartotojų lūkesčiai vasarą atsitiesė. Įsiplieskęs JAV ir Irano konfliktas pakando vartotojų optimizmą Lietuvoje. Europos Komisijos skelbiamas sezoniškai išlygintas vartotojų pasitikėjimo rodiklis smuko į neigiamą teritoriją ir balandį fiksavo žemiausią lygį per beveik tris metus.

Visgi jau vasaros mėnesiais vartotojų nuotaikos stipriai pasitaisė. Tam įtakos turėjo tai, kad bent jau kol kas konflikto Artimuosiuose Rytuose įtaka apsiriboja tik energetika, o poveikis likusiam vartotojų prekių ir paslaugų krepšeliui išliko labai ribotas. Tuo tarpu, maisto kainos, palyginti su pernai, net šiek tiek pakrito. Dėl šių aplinkybių, bendras infliacijos fonas išlieka gerokai stabilesnis nei ankstesnės krizės metu ir ne toks skausmingas pažeidžiamiausiems vartotojams, kaip kad buvo 2022-2023 m. infliacijos krizės akivaizdoje.

Kol kas nematyti vartojimo įpročių pokyčių

Kol kas nematyti ir namų ūkių vartojimo įpročių ar elgsenos pokyčių. Aukštesnė infliacija, paprastai, pareikalauja daugiau lėšų pirmojo būtinumo vartojimo prekėms ir paslaugoms, tad gyventojams tenka riboti išlaidas pramogoms, laisvalaikiui ir kitoms ne pačioms būtiniausioms prekėms. Vis dėlto, kol kas paūmėjusi infliacija pokyčių vartojimo struktūroje neiššaukė.

Viena vertus, perkamoji galia išlieka stabili, o energetikos šoko poveikis neišplito prekių ir paslaugų krepšelio kategorijose ir veikia tik energetikos ir transporto kainas. Kita vertus, mažmeninės prekybos rezultatus kažkiek išpučia netipiniai veiksniai: momentiniai apsipirkimų antplūdžiai gyventojams atsiėmus antrosios pakopos lėšas bei su būsto rinkos bumu susiję apsipirkimų tendencijos. Tai galbūt kažkiek maskuoja galimus vartotojų elgsenos pokyčius. Vis dėlto, bent jau kol kas mažmeninės prekybos apyvartos palyginti sparčiai auga net ir atmetus kainų įtaką.

Šiemet namų ūkių vartojimas išlieka vienu svarbiausių Lietuvos ūkio plėtros variklių. Sparčiai kylantys atlyginimai ir kitos gyventojų pajamos lenkia net ir aukštesnės infliacijos tempus, o vienkartinis II pensijų pakopos reformos impulsas ne tik stiprina vartojimo indėlį į BVP, bet ir padeda namų ūkiams amortizuoti energetiko nešėjų kainų šoką. Be to, kol kas išleista tik nedidelė dalis atsiimtų lėšų, todėl gyventojai vis dar turi sukauptų finansinių atsargų prieš šaltąjį sezoną.