Sekite 15min Google
Tiesa, lengvatinio PVM maistui ar tam tikrų produktų krepšeliui praktika yra populiari Europoje, skirtingos aprėpties PVM lengvatas maisto produktams turi didžioji dalis ES narių ir tam yra argumentų tiek už, tiek prieš. Taigi, ką reikėtų įvertinti Lietuvai stebint tokį kaimynės eksperimentą?
Pirmojo mėnesio rezultatai rodo, kad Latvijos sprendimas mažinti PVM daliai pagrindinių maisto produktų davė apčiuopiamų rezultatų. Dar gegužę Latvijos ekonomikos ministerija susitarė su gamintojais, perdirbėjais ir prekybininkais, kad lengvatos poveikis būtų visiškai perkeltas į galutines kainas. Liepą maistas ir nealkoholiniai gėrimai Latvijoje per metus atpigo 3,1 proc., o vien per mėnesį – 2 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo atpigusi duona, paukštiena, nugriebtas pienas ir kiaušiniai – būtent tie produktai, kuriems PVM buvo sumažintas.
Vis dėlto, būtų per anksti šį rezultatą vadinti politikų kovos su kainomis pergale. Maisto kainas veikia daugybė įvairių veiksnių, tad PVM lengvatos poveikis ilgainiui gali „pasiklysti“ maisto pridėtinės vertės grandinėje ir jo nauda galutinio vartotojo nepasiekti, arba pasiekti nepilna apimtimi. Todėl Latvijai visą lengvatos galiojimo laiką teks atidžiai stebėti, ar sumažintas mokestis iš tiesų pasiekia vartotojo piniginę. Žinoma, tokia nuolatinė kontrolė kainuoja mokesčių mokėtojams.
Kitas klausimas – kodėl būtent dabar? Maisto kainos Latvijoje šiemet nekyla. Priešingai, šalis yra tarp devynių ES valstybių, kuriose pastaraisiais mėnesiais fiksuojama metinė maisto kainų defliacija. Tad PVM mažinimas labiau primena politiškai patrauklų sprendimą prieš spalį vyksiančius Parlamento rinkimus nei skubų atsaką į maisto infliacijos šoką.
Ypač, kai tai – laikina lengvata. Po metų grąžinus ankstesnį 21 proc. PVM tarifą, maisto kainos automatiškai šoktelėtų. Jei tuo metu tarptautinėse žaliavų rinkose būtų įsisiūbavusi maisto žaliavų infliacija, namų ūkiams tai būtų dvigubas smūgis.
Tiesa, Latvijoje maisto kainos aukštos ir perkamoji galia neaugo taip sparčiai. Eurostat duomenimis, pernai maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis mūsų kaimynėje buvo 7,5 proc. aukštesnis už ES vidurkį. Tuo tarpu, Lietuvoje jis ES vidurkį viršijo tik 3 proc., o Estijoje – apie 10 proc. Taigi Latvijos vartotojai už maistą moka daugiau, o jų atlyginimai augo ne taip sparčiai kaip Lietuvoje.
Įvairios PVM lengvatos turi ir akivaizdžių trūkumų. Ji kainuoja biudžetui, nėra taikli ir naudą suteikia ne tik mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir pasiturintiems. Be to, visada kyla ginčų, kuriems produktams lengvatą taikyti. Pavyzdžiui, kodėl mažesnis PVM galioja vienai mėsos rūšiai, bet ne kitai? Tokie skirtumai gali iškreipti konkurenciją.
Jei šis Latvijos eksperimentas taps nuolatinis, spaudimas Lietuvai įsivesti panašią lengvatą tikrai sustiprės, nes ir kaimynė Lenkija ją turi. Tačiau kovojant su maisto kainomis pirmiausia verta ieškoti ir struktūrinių sprendimų: daugiau konkurencijos maisto tiekimo grandinėje, mažiau administracinių kliūčių smulkesniems tiekėjams, palankesnių sąlygų naujiems rinkos dalyviams ir mažesnio reguliuojamų sąnaudų spaudimo.
O siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius namų ūkius nuo maisto kainų šokų, kur kas taikliau būtų didinti jų pajamas tiesiogiai – per išmokas ar tikslines kompensacijas. PVM lengvata maistui laikinai gali sumažinti kainą lentynoje, tačiau tai nebūtinai yra pigiausias ar efektyviausias būdas padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia.