Sekite 15min Google
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje siekė 2628 eurus ir per metus išaugo 10 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“ sudarė 2819 eurus, o privačiame – 2548 eurus.
Darbuotojams palankias darbo užmokesčio tendencijas kurstė nuo metų pradžios 11 proc. kilstelėtas minimalus mėnesinis atlygis ir toliau sparčiai didinami atlyginimai viešajame sektoriuje ir kol kas išorės išbandymams atsparus Lietuvos ekonomikos vystymasis.
Vartotojų perkamoji galia atsilaiko prieš įsiplieskusią infliaciją. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, realusis darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį kilo 3,4 proc. per metus. Viešajame sektoriuje jis padidėjo 4,6 proc., o privačiajame – 3 proc.
Atlyginimai viešajame sektoriuje auga sparčiau
Jei pernai atlyginimų augimo tempai viešajame ir privačiame sektoriuje sutapo, tai šiemet jie sparčiau kyla viešajame sektoriuje. 2026 m. antrąjį ketvirtį čia jie buvo net 11,3 proc. didesnis nei pernai, o privačiame – 9,6 proc.
Viešasis sektorius gerokai mažiau jautrus nepalankiam cikliškumui ar išoriniams poveikiams. Be to, sparčią atlyginimų augimo tendenciją užprogramavo šiems metams dosniai suplanuotas valdžios sektoriaus biudžetas.
Tuo tarpu, privačiame sektoriuje aukštas vidutinis augimo tempas maskuoja kompleksišką atskirų sektorių realybę. Nors metinis atlyginimų augimas stebėtas visose ekonominėse veiklose, nestabilios energetikos kainos ir besipučiančios sąnaudos, ar į nugarą alsuojantis konkurencingumo klausimas verčia kai kurių sričių įmones efektyvinti procesus, peržiūrėti ir optimizuoti darbuotojų poreikius.
Aukštos pridėtinės vertės sektoriuose toliau stebimi darbo jėgos konsolidacijos procesai. Iki tol godžiai dėl darbuotojų konkuravusios įmonės pakeitė kryptį ir ieško naujo balanso. Tikėtina, kad informacinių technologijų, verslo ir finansų paslaugų sektoriuose ši tendencija tęsis. Dėl to ir toliau stebėsime nuosaikesnį nei vidurkiai atlyginimų augimo tempą.
Lietuvai kol kas nelemta iššokti iš įsisukusios algų – paslaugų kainų karuselės
Paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį, tad besitęsiantis spartus atlyginimų augimas paslaugų sektoriuje kaskart įlieja žibalo į paslaugų infliaciją. Susidaro užburtas ratas, kuomet kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai. Lietuvai tai jau chroniška ne vienerius metus stebima diagnozė, kol kas nesiseka šios paslaugų infliacinės karuselės sustabdyti.
Šiemet dviženklis algų augimas padeda amortizuoti infliaciją ir palaiko gyventojų perkamąją galią, tačiau vidutiniu laikotarpiu vis aštrėja konkurencingumo klausimas. Per pastaruosius penkerius metus darbo kaštai Lietuvoje augo vienu sparčiausių tempų ES, o kai kuriuose sektoriuose atlyginimai jau kurį laiką auga greičiau nei darbo našumas.
Lietuva ilgai konkuravo pigesne darbo jėga, lankstumu ir greičiu, tačiau šie „žemai kabantys vaisiai“ jau nuraškyti. Kad toks spartus algų augimas būtų ekonomiškai pagrįstas, mažai ir atvirai ekonomikai vis labiau reikia ne dirbti daugiau, o dirbti išmaniau.
Todėl tolesnį vystymąsi turės užtikrinti investicijos į technologijas, produktyvumą ir inovacijas, naujų aukštos pridėtinės vertės nišų paieška bei darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Tam svarbios ne tik švietimo ir perkvalifikavimo sistemos, bet ir didesnis darbuotojų mobilumas, vyresnių žmonių įsitraukimas bei gebėjimas pritraukti talentus.
