Krizė negarantuota, tačiau neramiems laikams geriau ruoštis
Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad infliacija euro zonoje šių metų antrąjį ketvirtį turėtų šoktelėti iki 3,1 proc. Be abejo, didžiausią įtaką tam turės krizė Artimuosiuose Rytuose.
„Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulas Eametsas teigė, kad pagal istorinius rodiklius geopolitiniai įvykiai infliaciją Europoje šiais metais gali pastūmėti iki maždaug 6 proc. lygio.
Tokiu atveju ECB būtų priverstas kelti palūkanų normas, o tai reiškia, kad išgyventume dar vieną laikotarpį mokėdami daugiau už pabrangusius maisto produktus prekybos centruose, didesnes sąskaitas už šildymą ir padidėjusias paskolų įmokas.
Nepadeda ir tai, kad su ekonominiais sunkumais jau kurį laiką susiduria Vokietija: uždaromos gamyklos, mažėja eksportas į Kiniją ir JAV. Nors kol kas Vokietijos krizė lokali, tokio dydžio ekonomikos sąstingis ilgainiui gali padaryti rimtą įtaką ir Baltijos šalių padėčiai dėl prekybos su Vokietija masto. Specialistai ragina nepanikuoti, bet būti pasiruošusiems.
Svarbu matyti bendrą vaizdą
Paprasčiausias būdas pasiruošti krizei – aiškiai matyti savo įsipareigojimus ir jų poveikį mėnesio biudžetui. Žmonės dažnai bijo būsto paskolų dėl itin ilgo įsipareigojimo termino ir nemažų įmokų, bet nė nemirktelėdami prisiima keletą mažesnių įsipareigojimų vienu metu.
Renkantis bet kokias finansavimo paslaugas, svarbu žiūrėti ne tik į vienos įmokos dydį, bet ir į bendrą visų įsipareigojimų sumą, terminus, palūkanas ir galimą poveikį sumažėjus pajamoms. Dalis finansinių sprendimų priimama žiūrint į patrauklią mėnesinę įmoką, todėl verta pasitikrinti, kiek tokie įsipareigojimai iš tiesų kainuoja per visą laikotarpį.
Tam naudinga pasidaryti „išlaidų žemėlapį“: peržiūrėti paskutinių trijų mėnesių banko išrašus ir suskirstyti savo išlaidas į skirtingas kategorijas. Toks pratimas gali padėti atrasti iki kelių šimtų eurų per mėnesį, kuriuos galima skirti taupymui ar paskolos naštai mažinti nepabloginant gyvenimo kokybės.
Apie sunkumus reikia kalbėti
Statistika rodo, kad pirmasis žingsnis siekiant susitvarkyti skolas – problemos pripažinimas. „Creditinfo“ duomenimis, net 58 proc. skolų, apie kurias paskelbiama viešai, sumokamos greičiau nei per 30 dienų.
Sprendimo būdų ieškoti linkę ir patys kreditoriai: „Ankstyvas bendravimas su savo bankais suteikia nemažai galimybių: pakeisti mokėjimų grafiką, atidėti mokėjimus, peržiūrėti palūkanas. Kreditoriui naudingiau padėti išspręsti situaciją, nei pradėti teisminius procesus“, – aiškina „Bigbank“ vadovas Lietuvoje Rolandas Norvilas.
Be to, dėl refinansavimo kreiptis galima net ir tada, kai tiesiog norima geresnių sąlygų. Viena iš pagrindinių refinansavimo naudų yra tai, kad ši paslauga leidžia visas paskolas sujungti į vieną, o tai sumažina administravimo mokesčius ir bendrą paskolos naštą. Kai kuriais atvejais tai gali padėti sumažinti ir mokamas palūkanas.
Na, o jeigu jau vėluojami paskolų mokėjimai yra įregistruojami oficialiai, verta žinoti, kad kreditingumą kartais galima atkurti. Be to, tokiu atveju skolininkams užkertamas kelias imti naujas paskolas – tai neleidžia išsikasti dar didesnės duobės.
Geriausias laikas pasiruošti – ramybės metas
Recesija ar reikšmingas infliacijos šuolis dabartinėje geopolitinėje ir ekonominėje aplinkoje gali kilti vos per kelis mėnesius. Todėl R. Norvilas pabrėžia, kad sudėtingesniems laikotarpiams reikia ruoštis iš anksto: „Privaloma turėti bent trijų mėnesių rezervą visoms būtinosioms išlaidoms, o finansinius įsipareigojimus peržiūrėti reikia tada, kai situacija dar stabili, idealiu atveju pirmiausia atsikratant brangiausių paskolų.“
Šiuo metu numatoma, kad euro zonos BVP augimas 2026 m. sieks 0,9 proc. Tiesa, Lietuvos bankas į ateitį žvelgia kiek optimistiškiau, skaičiuodamas 3,1 proc. augimą per šiuos ir 2 proc. augimą per kitus metus. Tai gali reikšti, kad ekonominiai sunkumai Lietuvoje bus mažiau ryškūs, tačiau pasiruošti blogiausiam scenarijui visada pravartu.
