„Didelių galimybių nebus dėl įvairių priežasčių – mūsų Fiskalinės drausmės įstatymo ir dėl Europos Sąjungos europinių lėšų panaudojimo reikalavimų, kurie įpareigoja siekti konkrečių tikslų, o ne įsisavinimo proceso“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sako Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, tikslų nepasiekus, atsirastų rizika pinigus prarasti.
„Skolos tvarkymo išlaidos valstybės biudžete pagal dabartinę prognozę stabilizuosis 2014 metais. Vėliau jau turėtų pradėti mažėti. Žinoma, su sąlyga, kad deficitas bus mažinamas toliau ir palūkanų normos išliks bent jau dabartinio lygio. Todėl dar palyginti „liesus“ 2013-uosius siūlyčiau išnaudoti struktūriniams pertvarkymams. Yra paprasta biudžeto išlaidų „lubų“ taisyklė: tam, kad atsirastų galimybė padidinti jas bent vienu litu, būtina, kad pajamos būtų didesnės už dabar planuojamas maždaug 600 mln. litų. Kitaip tariant, atsiradus norui iš biudžeto išleisti, pavyzdžiui, 100 mln. litų, reikia sugalvoti, kaip gauti 700 mln. litų pajamų perviršį. Ne „orinių“ ar „popierinių“, o realių pajamų“, – teigė I.Šimonytė.
