Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2013 liepos 23d. 18:36

Ingrida Šimonytė: „Esame kompensacijų valstybė“

Ingrida Šimonytė
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Ingrida Šimonytė

Konstitucinio Teismo sprendimas atkurti pareiginius koeficientus valstybės tarnautojams privertė valdančiuosius sukti galvas, iš kur dar šiemet paimti pinigų. Premjeras Algirdas Butkevičius prabilo, jog dalį valstybės tarnautojų gali tekti atleisti. Ekonomistai žodžių į vatą nevynioja – tokiais sprendimais Konstitucinis Teismas valstybę stumia bankroto link, o Lietuva tampa amžinų kompensacijų valstybe, teigė jie "Žinių radijo" laidoje Aktualioji valanda.

Liepos 1 d. Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą, jog 2009 m. valstybės tarnautojų algų koeficientų mažinimas prieštaravo Konstitucijai. Teismas įžvelgė proporcingumo principo pažeidimą, nes algos ne visiems buvo mažintos tuo pačiu procentu. „Tuo metu Vyriausybei atrodė natūralu, kad didesnes pajamas gaunantys valstybės tarnautojai turėtų pradėti nuo savęs ir prisiimti kiek įmanomą didesnę atlyginimo sumažinimo naštą“, – prisiminė buvusi finansų ministrė I.Šimonytė.

Neskiria savų ir skolintų pinigų

Pasak jos, jei Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios nuo šių metų spalio 1 d., tai iki metų pabaigos jo įgyvendinimui prireiks apie 30 mln. litų, o kitiems metams dar apie 120 mln. litų. „Konstitucinis Teismas pasisakė tik dėl valstybė tarnautojų. Jei mes pridėtume likusį viešąjį sektorių – švietimo, sveikatos darbuotojus – tokiu atveju turėsim kalbėti apie 400 mln. litų sumą. O ten situacija panaši, tačiau KT sprendime apie tai nekalbama visai“, – sakė I.Šimonytė.

„Atrodo, kad Konstituciniam Teismui ne visada aišku, kuo skiriasi pajamos nuo pinigų“, – sakė I.Šimonytė.

Dar didesnius skaičius vardino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas: „Konstitucinio Teismo sprendimai ne komentuojami, o vykdomi, tačiau aš juo nesu patenkintas. Klausimas, ar algas reikėjo iš viso mažinti. Besibaigiant Seimo kadencijai, „darbiečiams“ pasiūlius, būtent konservatorių balsais bazinis atlyginimas buvo padidintas iki 490 litų, nors Vyriausybė siūlė didinti tik iki 470 litų. Jei nebūtų to akibrokšto, gal šiuo metu nereikėtų sukti galvos, iš kur paimti beveik 1,2 mlrd. litų. Dar turime grąžinti 1,2 mlrd. litų pensijų. Į krūvą dedasi labai didelės sumos.“

I.Šimonytės teigimu, KT sprendimai susiję su viešaisiais finansais iš Seimo ir Vyriausybės atima galimybę vykdyti savarankišką ekonominę politiką. „Kyla klausimas, kaip po tokio sprendimo galima vykdyti ekonominę politiką ir kiek Vyriausybė bei Seimas turi galių, ką nors keisti. Man atrodo, jei Lietuva būtų devalvavusi litą ir į teismą kreiptųsi koks nors pilietis, kuriam padidėjo skola ar nuvertėjo santaupos, tai būtų pripažinta antikonstituciška. Iš sprendimų atrodo, kad ne visada teismui aišku, kuo skiriasi pajamos nuo pinigų. Atrodo, jeigu turi pinigų sąskaitoje, tai gali mokėti ir nesvarbu, ar tos lėšos savos, ar skolintos. Kompensacijas galima išdėstyti dalimis per ilgą laiką. Tai nebūtų pirmas kartas. Esame kompensacijų valstybė. Kompensavome sumažintas pensijas. Vėliau valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalį“, – sakė buvusi finansų ministrė.

Nuskriaus silpniausius

„Konstitucinis Teismas tiems, kurie turi, dar drėbtelėjo, o tie, kurie buvo runkeliai, tokie ir liko“, – piktinosi B.Bradauskas.

Svarstydama, kaip gali būti įgyvendintas Konstitucinio Teismo sprendimas, I.Šimonytė minėjo kelis galimus variantus. „Galima sumažinti algos bazinį dydį, tačiau tiems žmonėms, kurių kategorijos mažiausios, algos dar sumažėtų. Kitas kelias yra sumažinti darbuotojų skaičių, o likusiems atkurti koeficientus. Tai įmanoma, tačiau tikrai ne visais atvejais. Liūto dalis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio tenka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir muitinei. Tose institucijose mažinti darbuotojų skaičiaus jau nebegalima, nes jis per krizės laikotarpį sumažėjo labiausiai. Taip pat galima būtų kurti naują darbo apmokėjimo sistemą, tačiau bijau, kad ir ji galėtų būti pripažinta antikonstitucine“, – dėstė pašnekovė.

Pasak I.Šimonytės, bet kuri valstybė, kuri išleidžia daugiau, negu uždirba, o mes ir esam tokia valstybė, papildomas išlaidas gali sau leisti arba didindama mokesčius, arba dar daugiau skolindamasi.

Bronius Bradauskas
Bronius Bradauskas

Panašiai situaciją matė ir B.Bradauskas: „Jeigu teisėjai susidėtų pinigus ir visiems sumokėtų, būtų ramu. Bet yra kitaip. Terminas numatytas spalio 1 d. Sprendimui įvykdyti reikės keisti biudžetą, nes tokios lėšos jame nenumatytos. Konstitucinis Teismas tiems, kurie turi, dar drėbtelėjo, o tie, kurie buvo runkeliai, tokie ir liko. Kompensacijas gaus tie, kurie ir taip uždirbo labai daug, o kurie uždirbo mažai, liks prie suskilusios geldos.“

Stumia link bankroto

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nurodė, jog Konstitucinio Teismo sukurti precedentai Lietuvą stumia bankroto link: „Tokie sprendimai reikšmingai padidina valstybės bankroto tikimybę. Jei viena neatsakinga vyriausybė padidintų seimo narių atlyginimus dešimt kartų, vėliau algų sumažinti nebūtų galima, nes jos visiems valstybės tarnautojams turėtų mažėti tokiu pat procentu – dešimt kartų.“ Analogiška situacija su senatvės pensijomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neliečiama žmonių nuosavybe.

„Tokie sprendimai reikšmingai padidina valstybės bankroto tikimybę“, – teigia N.Mačiulis.

Pasak ekonomisto, viešajame sektoriuje Lietuvoje dirba 29 proc. visų užimtųjų. „Turime situaciją, kai palyginti nedideli pinigai išdalinami dideliam žmonių kiekiui, todėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra tokie maži. Šią problemą reikia spręsti reorganizuojant visą viešąjį sektorių. Ar Lietuvai reikia tiek aukštojo mokslo įstaigų, kiek jų turi Australija? Ar turėdami tiek perteklinių institucijų galime optimaliai paskirstyti viešuosius išteklius? Esame nuėję kiekybės keliu, bet esame visiškai užmiršę kokybę“, – sakė N.Mačiulis.

Pašnekovas minėjo, jog toks Konstitucinio Teismo nutarimas gali neigiamai paveikti Lietuvos galimybes 2015 m. įsivesti eurą: „Manau, kad Europos Komisija ir Europos centrinis bankas įvertintų, jog išlaidos buvo padidintos ne pagal galimybes ir ne laiku. Dabar valdžios sektoriaus deficitas yra apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Pastaraisiais metais jis mažėjo ir to užtenka, kad Lietuva galėtų tenkinti konvergencijos kriterijus. Didinant valdžios išlaidas didėtų ir valstybės skolinimosi sąnaudos. O to nenorime niekas.“

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis

Neturi būti lygiavos

Komentuodamas nutarimo motyvus Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas sakė, kad mažindama valstybės tarnautojų atlyginimus tuometinė vyriausybė turėjo laikytis jau susiformavusios teisminės praktikos, kuri buvo žinoma jau 2006 m. „Mažinant atlyginimus neturi būti pažeistos iki tol buvusios proporcijos. Negali būti žymiai priartintas ar net suvienodintas skirtingos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas. Taip pat negalima mažinti tik vienos iš atlyginimo dalių“, – teigė jis.

„Gal geriau nepriimti tokių sprendimų, dėl kurių teisėjai turi kreiptis į teismus“, – siūlė D.Žalimas.

Pasak teisėjo, socialinis solidarumas neturi tapti lygiava: „Socialinio solidarumo principas neturi būti priešinamas proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad socialinio solidarumo principas nereiškia lygiavos. Jei asmuo gauna 10 tūkst. litų atlyginimą ir jis jam mažinamas 10 proc., tai bus nukirptas 1 tūkst. litų, o iš tūkstančio bus paimtas šimtas litų. Tai irgi socialinis solidarumas.“

D.Žalimas patikslino, jog priimant sprendimą buvo įvertintos valstybės galimybės jį įvykdyti. „Sprendimas gali būti įgyvendintas net tik atstatant algas, tačiau ir jas sugrąžinant į buvusias proporcijas. Čia turi įstatymų leidėjai priimti atitinkamus sprendimus. Matome, kad valstybės tarnautojai masiškai kreipiasi į teismus, todėl buvo nustatytas reikalavimas sukurti kompensavimo mechanizmą, tačiau tai nereiškia, kad jis turi veikti jau rytoj.“

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Konstitucinio Teismo teisėjai
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Konstitucinio Teismo teisėjai

Paklaustas, ar normali situacija, kad teisėjai priima sprendimus dėl savo pačių atlyginimų, D.Žalimas nurodė, jog kito mechanizmo Lietuvoje nėra: „Teisėjas irgi žmogus, todėl manydamas, kad jo teisės pažeistos, jis gali kreiptis į teismą. Į jokį kitą, išskyrus Lietuvos teismą, jis kreiptis negali. Tai elementaru. Gal geriau nepriimti tokių sprendimų, dėl kurių teisėjai turi kreiptis į teismus.“

Pasak jo, byloje buvo matomas Vyriausybės ir Seimo diskriminacinis elgesys, kai tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms sumažinimo laikotarpiu atlyginimai buvo didinami. Taip proporcija buvo iškreipiama dar labiau.

Žinių radijas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Interviu Aktualu

Istorikas G.Kulikauskas – apie būdingiausius lietuvių bruožus: „Mes turime daug net XIX amžių siekiančių šaknų“

Gyvenimas

Išbandyta. Karinis kliūčių ruožas Rukloje – kai geriausiais draugais tampa pelkė ir purvas

Sportas

Čempionų lygos finalininkų vertė – „Liverpool“ lyderis pranoksta C.Ronaldo

Gazas

Kasdienė bėda kai kuriems kauniečiams – neįrengti šaligatviai

15min recenzija Kultūra

Sotūs, nukerėti vaiduokliai: 13-oji Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre

Vardai

Šeštą mėnesį nėščia Greta Lebedeva atrodo stulbinamai: kaip jai pavyko išsaugoti tokią figūrą?

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 gegužės 20 – 26 d.)

Aktualu

Orai.lt: savaitgalis bus karštas

Aktualu

Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą įstrigo

Kultūra

Kęstas Kirtiklis: Nuosaikumo ilgesys

Naujasis atrakcionas leis pajusti „Formulė 1“ lenktynių greitį

Vardai

Virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas santuokos recepto dar nerado: teismas išskyrė jį su žmona Milda

Maistas

Kai tingisi gaminti: 3 sveiki ir greiti receptai vasarai

Gyvenimas

Kokios naminės priemonės padės atbaidyti erkes?

Vardai

„Eurovizijos“ žvaigždė, švedas Mansas Zelmerlowas tapo tėvu: aktorė Ciara Jonson pagimdė sūnų

Deuce

Trečioji pasaulio raketė: „Galvoju, kaip įveikti Ričardą Berankį“

24sek

Dar vienas galingas LeBrono pasirodymas: NBA Rytuose prireiks septintųjų rungtynių 

Gyvenimas

Paaiškėjo pirmieji trys „Neymar Jr‘s Five“ Lietuvos atrankų nugalėtojai

Verslas

Robotikos ateitis: ar jau greit su robotais prasilenksime gatvėje?

Aktualu

Prie Kašmyro sienos nukauti keturi kovotojai

Naujienos

Aktualu

Kieta Širvintų ūkininko širdis: eržilą pasmerkė tamsai ir vienatvei, bejėgį kumeliuką – visiškam išsekimui

Gyvenimas

Išbandyta. Karinis kliūčių ruožas Rukloje – kai geriausiais draugais tampa pelkė ir purvas

Interviu Aktualu

Istorikas G.Kulikauskas – apie būdingiausius lietuvių bruožus: „Mes turime daug net XIX amžių siekiančių šaknų“

Sportas

Čempionų lygos finalininkų vertė – „Liverpool“ lyderis pranoksta C.Ronaldo

Gazas

Kasdienė bėda kai kuriems kauniečiams – neįrengti šaligatviai

15min recenzija Kultūra

Sotūs, nukerėti vaiduokliai: 13-oji Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 gegužės 20 – 26 d.)

Vardai

Šeštą mėnesį nėščia Greta Lebedeva atrodo stulbinamai: kaip jai pavyko išsaugoti tokią figūrą?

Interviu Sportas

Džiugas Bartkus – apie A.Skarbalių, klaidą sudarant sutartį ir simpatijas Prancūzijai

Aktualu

Orai.lt: savaitgalis bus karštas

Aktualu

Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą įstrigo

Vardai

Virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas santuokos recepto dar nerado: teismas išskyrė jį su žmona Milda

Maistas

Kai tingisi gaminti: 3 sveiki ir greiti receptai vasarai

Gyvenimas

Kokios naminės priemonės padės atbaidyti erkes?

Vardai

„Eurovizijos“ žvaigždė, švedas Mansas Zelmerlowas tapo tėvu: aktorė Ciara Jonson pagimdė sūnų

Deuce

Trečioji pasaulio raketė: „Galvoju, kaip įveikti Ričardą Berankį“

24sek

Dar vienas galingas LeBrono pasirodymas: NBA Rytuose prireiks septintųjų rungtynių 

Naujasis atrakcionas leis pajusti „Formulė 1“ lenktynių greitį

Kultūra

Kęstas Kirtiklis: Nuosaikumo ilgesys

Gyvenimas

Paaiškėjo pirmieji trys „Neymar Jr‘s Five“ Lietuvos atrankų nugalėtojai

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką