Dabar populiaru
Publikuota: 2013 vasario 4d. 20:16

Ingrida Šimonytė: euro siekimas turi prasmės

Ingrida Šimonytė
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Ingrida Šimonytė

Estija jau turi eurą, Latvija greičiausiai taps euro zonos nare jau kitąmet. Lietuvai, neturinčiai savarankiško centrinio banko ir įsivedusiai valiutų valdybą, euro aspiracija, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, yra prasminga.

„Lietuva nėra Lenkija, Lietuva nėra Švedija, Lietuva nėra Jungtinė Karalystė, – žurnalo IQ surengtoje konferencijoje „Pasaulis 2013 metais“ kalbėjo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. – Lietuva neturėjo niekada savarankiško centrinio banko, nevykdė monetarinės politikos ir negali monetarinės politikos priemonėmis spręsti ūkio problemų. Todėl mūsų požiūris į narystę euro zonoje yra visai kitas, nei tų, kurie sako, kad dar gali truputį palaukti.“

Fiksuotas lito ir euro kursas dar nereiškia lito stabilumo. I.Šimonytės teigimu, šiuo kursu buvo tikima 2007, tačiau jau 2008 metais tikėjimas sugriuvo: „Tikimybė, kad litas bus devalvuotas, buvo tokia didelė, kad palūkanų norma atspindėjo būtent tai, kad šita šalis turi devalvavimo galimybę.“

Buvusios finansų ministrės teigimu, jei Lietuva jau dabar turėtų eurą, vargu, ar šaliai iškart būtų pigiau skolintis. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje euras yra naudingas.

„Kredito reitingai leistų Lietuvai būti aukštesnėje reitingų kategorijoje. Ir,  kad ir ką žmonės sakytų apie reitingų agentūras, kaip jos susimovė, jokio kito indikatoriaus investuotojai iki šiol neturi. Ilgalaike prasme tai atpigintų Lietuvos skolinimąsi. Mat dabar kai kurios šalys į Lietuvos vertybinius popierius apskritai investuoti negali pagal savo taisykles, nes Lietuva neturi A reitingo“, – sakė I.Šimonytė.

Davoso ponios ir ponai nusiteikę optimistiškiau

Faktą, kad pasaulio ūkis po truputį juda į priekį, liudija ir Davose vykęs pasaulio ekonomikos forumas. I.Šimonytės teigimu, šiemet Šveicarijoje vyravo jau kitokios – geresnės – nuotaikos.

„Kas stebėjo Davoso diskusiją, matė, kad Davoso ponios ir ponai nusiteikę šiek tiek kitaip, nei buvo nusiteikę pastaruosius kelerius metus“, – sakė I.Šimonytė.

Jos teigimu, optimizmą lemia keli faktai. Visų pirma JAV išvengė fiskalinio skardžio.

„Nors JAV ir nerado jokio ilgalaikio sprendimo, kaip visada politikoje, tokį labiau kosmetinį, bet reali grėsmė buvo pastumta į priekį“, – sakė buvusi finansų ministrė.

Be to, nusilpo ir sumaištis euro zonoje. „Čia labiausiai padėkoti reikėtų Europos centrinio banko valdybos pirmininkui (Mario Draghi). Nes panašu, kad rinkos Europos Sąjungos politikus jau nurašė. ECB vadovas dalyvavo rinkoje taip, kaip buvo tikimasi“, – sakė finansų ekspertė, dabar ir Vilniaus universiteto dėstytoja I.Šimonytė.

Jos teigimu, apčiuopiamų rizikos židinių nėra, tačiau tai nereiškia, kad padėtis nepasikeis: „Tačiau patirtis rodo, kad detonuoti gali ir neįtikėtini dalykai.“

Kaip pavyzdį I.Šimonytė įvardijo galimą S.Berlusconi grįžimą į Italijos premjero kėdę. Tai galėtų lemti ir euro zonos krizės eigą.

Kas laukia Lietuvos šiemet?

Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 3 proc. Nors, I.Šimonytės teigimu, tai ir nėra tas augimas, kurį norėtųsi matyti. Viešųjų finansų deficitas turėtų neviršyti 2,5 proc. BVP.

„Lietuva demonstruoja, kad ji nusiteikusi mažinti deficitą. Nauja Vyriausybė realiai nieko pateiktame biudžete nepakeitė. Rinkos analitikai, kurie svarstė, teikė savo pasiūlymus, verta, ar ne, investuoti į Lietuvos vertybinius popierius, atidžiai sekė tą situaciją. Faktas, kad patvirtinti biudžetai iš esmės yra tie patys, kokius pateikė visiškai priešingo politinio spektro Vyriausybė, leido iš karto tas įtampas nuimti ir panaikinti“, – kalbėjo. I.Šimonytė.

Rizika Lietuvoje išlieka darbo užmokesčio fondas. Kaip teigia buvusi finansų ministrė, natūralu, kad, padidėjus minimaliai mėnesinei algai, užmokesčio augimo laukia ir kiti darbuotojai, norintys išlaikyti atotrūkį nuo minimalų atlygį gaunančiųjų.

Išorės rizika išlieka euro zona. Jei situacija pinigų sąjungoje neblogės, tai neturėtų paveikti ir Lietuvos. Tiesa, Lietuvos užsienio prekybos struktūra lėmė, kad euro zonos skolų krizė šaliai labai smarkiai nepakenkė.

„Nepaisant problemų euro zonoje, kurios tęsėsi visus 2012 metus, verslas pakankamai užtikrintai vairavo per tuos banguojančius vandenis. Eksporto rezultatai buvo iš tiesų labai neblogi. Be abejo, mūsų pagrindiniai eksporto partneriai nėra tos vadinamosios kiaulių šalys (PIIGS šalys – Portugalija, Ispanija, Italija, Graikija, Airija. Red. pastaba)“, – sakė I.Šimonytė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką