Pirmoji kirto Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Garsiausi pasaulio ekonomistai, Nobelio premijos laureatai siūlo kelius, kaip išeiti iš krizės būtent valstybėms daugiau investuojant į generuojančią ekonomiką. Jūsų tokių įžvalgų aš nematau. (...) Gerbiama ministre, turbūt nėra didesnio galvos skausmo gyventojams prieš šildymo sezoną, negu aukštos šildymo kainos. Kiek valstybės biudžete numatyta tvarkant šilumos ūkį?“ – klausė B.Vėsaitė.
I.Šimonytės teigimu, išlaidų didinimo receptas tinkamas tik toms valstybėms, kurių skolinimosi kaina yra labai maža.
„Tikrai negirdėjau tokių pasaulinių ekonomistų. Jeigu jūs čia referuojate į Richardą C. Koo, tai, manau, kad jūs labai spekuliuojate jo pasisakymais, todėl kad ponas Koo, kaip beje, ir tokie ekonomistai kaip Krugmanas, kurie yra nebūtinai mano mėgstamiausi ekonomistai, bet aš bent jau suprantu, ką jie sako, tai tie pasiūlymai yra skirti valstybėms, kurios turi galimybę skolintis už nenormaliai žemas palūkanų normas. Jūs dovanokite, ponia Birute, bet Lietuva tokių galimybių neturi“, – sakė finansų ministrė.
Lietuvos galimybės leisti pinigus investicijoms esą yra išimtinai susijusioms su ES lėšomis, kurių kitų metų biudžete yra 7,5 mlrd. Lt: „Tai tikrai nėra maža suma – 7 proc. BVP. Manyti, kad tokios investicijos neturi poveikio investicijoms, būtų naivu. Ir tai yra pinigai neskolinti, jų nereikės grąžinti.“
Skeptiškai ministrė įvertino ir galimybes didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), ypač iki politikų žadamų „egzotinių lygių“ (Darbo partija siūlo MMA didinti iki 1 509 Lt, „Tvarka ir teisingumas“ – iki 1800 Lt). Visų pirma dėl to didėtų viešosios išlaidos, kadangi viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius yra nemažas, o išlaidų augimą griežtai reguliuoja fiskalinės drausmės įstatymas.
Didinti MMA, pavyzdžiui, iki 1 tūkst. Lt, būtų nesąžinga mažas, bet ne minimalias, pajamas gaunančių išsilavinusių darbuotojų atžvilgiu. Tuomet reikėtų laipsniškai kelti ir ne tik MMA gaunančių darbuotojų algas.
„Apgailestauju, bet reikėtų kalbėti apie tokias sumas, kurių kitų metų biudžetas negalėtų pavežti“, – sakė finansų ministrė.
Statutinių pareigūnų atlyginimai liks įšaldyti
Svarstant kitų metų biudžetą, siūloma palikti įšaldytas statutinių pareigūnų algas ir palikti dar 2009 metais sumažintą bazinį dydį – 450 Lt.
I.Šimonytės teigimu, jei toks sprendimas nebūtų priimtas, Lietuvos išlaidos augtų puse milijardo litų. Tokiu atveju Lietuvos biudžeto deficitas viršytų 3 proc. BVP.
„O jei Lietuva nesumažintų savo deficito, tai sanglaudos fondų įšaldymas, kaip jau parodė Vengrijos pavyzdys, yra veikianti Europos Sąjungoje sankcija, kurios labai norėtųsi išvengti“, – sakė ministrė.
Kitų metų projektas, finansų ministrės teigimu, jai yra pirmas, kai nereikėjo sukti galvos, kam ir kiek sumažinti asignavimus.
