Kipre vykstančiame ES finansų ministrų susitikime tarp pagrindinių klausimų svarstomas pasiūlymas sukurti bendrą bankų priežiūros mechanizmą. Jame numatyta, kad euro zonos bankus prižiūrės viena institucija – Europos centrinis bankas.
„Sąlygos iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo visiškai nepatrauklios, kad kuri nors ne euro zonos valstybė narė prisijungtų prie šitos sistemos. Tikrai sutikite, kad būtų gana keista įstoti į kažkokį mechanizmą, kuriame tu neturi jokio balso teisės, tačiau tavo mokesčių mokėtojai turi prisiimti sprendimų – tame tarpe ir finansines – pasekmes“, – LRT radijui sakė I.Šimonytė.
„Iš tikrųjų visi šitie dalykai turi būti labai aiškiai atsakyti ir labai aiškiai įvardyti. Ir nuo to, žinoma, priklauso ne euro zonos valstybių narių noras ar nenoras prisijungti prie šito mechanizmo“, – dėstė ji.
I.Šimonytė sako, kad sprendimą dėl jungimosi prie naujo darinio Lietuvos vyriausybė pateiks tik pamačiusi galutinį Europos Komisijos (EK) siūlymą.
EK šią savaitę pateikė pasiūlymus, kaip sukurti bendrą Europos bankų sąjungą. Siūloma, kad galutinė atsakomybė už specialias priežiūros užduotis, susijusias su visų euro zonos bankų finansiniu stabilumu, tektų Europos centriniam bankui. Nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau vaidintų svarbų vaidmenį vykdant kasdienę priežiūrą ir rengiant bei įgyvendinant Europos centrinio banko sprendimus.
Europos centrinis bankas būtų atsakingas už kredito įstaigų veiklos leidimus, kapitalo, finansinio sverto ir likvidumo reikalavimų vykdymą bei finansinių konglomeratų priežiūrą. Kai bankas pažeis ar rizikuos pažeisti kapitalo reikalavimus, Europos centrinis bankas galės imtis ankstyvosios intervencijos priemonių ir reikalauti, kad bankai imtųsi veiksmų.
EK siūlo naują tvarką diegti iki 2013 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2014-ųjų pradžios.
