Sekite 15min Google
Tuo metu „Litgrid“ teigia, jog vien tik iš jos „Inter RAO Lietuva“ reikalauja beveik 14 mln. eurų.
Iki šiol ieškinio, kuriuo reikalaujama skolos už nutrauktas balansavimo energijos pardavimo paslaugas bei kompensacijos pasibaigus sutarčiai, sumos nebuvo skelbiamos.
„Inter RAO Lietuvos“ ir trijų Baltijos šalių operatorių sutartis galiojo nuo 2014 iki 2022 metų pabaigos. Tačiau dar 2022-ųjų birželį operatorės dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir su tuo susijusių sankcijų nutraukė mokėjimus „Inter RAO Lietuvai“ taip atsisakydamos sistemai balansuoti skirtų techninių rusiškos energijos srautų ir sistemą pradėjo balansuoti bendromis pajėgomis.
„Inter RAO Lietuva“ 2023 metų spalį Stokholmo arbitražui pateikė ieškinį „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tikls“ („Aukštos įtampos tinklai“, AST) bei Estijos „Elering“ siekdama prisiteisti jų įsiskolinimą.
„Elering“ 2025 metų ataskaitoje rašoma, jog „Inter RAO Lietuva“ arbitraže visų trijų Baltijos šalių įmonių reikalauja sumokėti 12,5 mln. eurų už iki 2022 metų pabaigos jai tarpininkaujant tiektą elektrą, taip pat daugiau nei 38 mln. eurų kompensacijos už laikotarpį pasibaigus sutarties galiojimui bei netesybų.
„Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl arbitražo teismo jurisdikcijos. Jei arbitražo teismas vis dėlto nuspręstų, kad įmanoma priimti sprendimą dėl ginčo esmės (tiek dėl 12,5 mln. eurų reikalavimo ir netesybų, tiek dėl 38 mln. eurų reikalavimo ir netesybų), ginčas turėtų tiesioginį finansinį poveikį „Elering“ ir Baltijos šalių sistemos operatoriams ta apimtimi, kuria sprendimas būtų priimtas ieškovo naudai ir viršytų jau pripažintą (įmonės atskaitomybėje – BNS) 12,5 mln. eurų įsipareigojimą“, – rašoma „Elering“ ataskaitoje.
„Litgrid“ BNS nekomentavo bendros ieškinio sumos, bet nurodė, jog vien tik iš jos „Inter RAO Lietuva“ arbitraže reikalauja 13,8 mln. eurų.
Tuo metu 2025 metų ataskaitoje „Litgrid“ atskleidė, kad „Inter RAO Lietuva“ iš jos reikalauja 5,3 mln. eurų sulaikytų mokėjimų, dar daugiau nei 8 mln. eurų kompensacijos, apie 583 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų bei palūkanų už laikotarpį po sutarties pabaigos.
Pasak ataskaitos, arbitražo byla jau išnagrinėta, tačiau nuo 2025 metų gruodžio 17 dienos procesas sustabdytas, o sprendimą planuojama priimti iki šių metų spalio 6 dienos.
Tačiau „Litgrid“ BNS pranešė, kad arbitražo sprendimas dar nėra priimtas, o byla pernai buvo sustabdyta vykstant susijusiems teisiniams ginčams Lietuvoje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT).
„Baltijos šalių sistemos operatoriai yra solidariai atsakingi už bet kokią arbitražo sprendimu priteistą kompensaciją. Operatorių proporcijos būtų paskirstytos taip: „Litgrid“ – 42 proc., „Elering“ – 32 proc., „Augstsprieguma tikls“ – 26 proc.“, – rašoma Lietuvos įmonės ataskaitoje.
Tuo metu Latvijos AST savo ataskaitoje ginčo esmės neatskleidžia ir teigia, jog pagal Stokholmo tarptautinio arbitražo taisykles išsamesnė informacija yra konfidenciali.
„Inter RAO Lietuvos“ teiktos balansavimo energijos pardavimo paslaugos buvo susijusios su Baltijos šalių operatorių dalyvavimu tuometinėje bendroje su Baltarusija ir Rusija energetikos sistemoje (BRELL), iš kurios Baltijos šalys galutinai pasitraukė 2025 metų vasarį.
Teismas: FNTT neteisėtai neleido operatorių mokėjimų „Inter RAO Lietuvai“
„Inter RAO Lietuva“ Lietuvos ir ES teismuose anksčiau bylinėjosi dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimų įtraukti ją į sankcionuojamų įmonių sąrašą bei neleisti jai kai kurių mokėjimų. Kai kurie ginčai dar nebaigti, o paskutiniai teismų sprendimai palankūs Rusijos kapitalo įmonei.
Tuo metu Regionų administracinis teismas spalio 5 dieną priėmė „Inter RAO Lietuvai“ palankų sprendimą, susijusį su ginču Stokholmo arbitraže, kuriuo panaikintas FNTT pernai rugsėjo sprendimas, užkirtęs kelią bendrovei gauti įsiskolinimus iš Baltijos šalių operatorių „Litgrid“, AST bei „Elering“.
Teismo teigimu, FNTT dar 2023 metais leido įmonei gauti iš įmonių konkrečius mokėjimus į jos įšaldytą sąskaitą, tačiau šįkart tarnyba nepateikė konkrečių argumentų, kodėl „Inter RAO Lietuvos“ prašymas gauti lėšas buvo atmestas.
„Sprendime FNTT neatsakė į pareiškėjos („Inter RAO“ – BNS) prašymą pagal jo turinį. Toks prašymo išnagrinėjimas neatitinka išsamumo ir atsakingo valdymo principų, reikalavimo atsakyti į asmens kreipimąsi pagal jo turinį, taip pat Viešojo administravimo įstatyme (...) įtvirtintų (...) reikalavimų“, – nutarė teismas, kurio sprendimas dar gali būti skundžiamas.
„Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas“, – konstatavo teisėjų kolegija.
„Inter RAO“ teismui aiškino, jog FNTT tokiu sprendimu viršijo savo įgaliojimus bei savavališkai, be jokio pagrindo pakeitė jos anksčiau priimtus galutinius sprendimus, kada lėšos gali būti pervestos į įmonės sąskaitą.
Įmonė teigė, kad tarnybos tik prašė patvirtinti, jog ankstesni leidimai galioja, tačiau FNTT, užuot tai patvirtinusi, „objektyviai ir realiai“ pablogino „Inter RAO“ padėtį ginče Stokholmo arbitraže.
Ji taip pat nesutiko su FNTT argumentu, jog tarnyba neturi teisės spręsti dėl lėšų naudojimo užsienio jurisdikcijose.
FNTT savo ruožtu nesutiko, kad jos sprendimas viršijo įgaliojimus ar panaikino ankstesnius sprendimus. Jos teigimu, be kita ko, įmonė klaidingai aiškino, kad FNTT nepagrįstai nusprendė, jog jos sprendimai galioja tik Lietuvoje.
Teismas konstatavo, kad FNTT turėjo aiškiai nurodyti priežastis, kodėl negalėjo nuspręsti dėl lėšų pervedimo iš Latvijos ir Estijos operatorių, bei kartu paaiškinti, kur „Inter RAO Lietuva“ galėtų gauti „atsakymą į jai reikšmingą klausimą ir taip įgyvendinti savo teisių bei teisėtų interesų gynybą“.
Tarnyba BNS teigė teismo sprendimo nekomentuojanti bei kol kas vertinanti, ar jį skųs aukštesnės instancijos teismui.
„Inter RAO Lietuva“ BNS teigė siekianti išsiieškoti skolas iš Baltijos šalių įmonių – tam FNTT anksčiau suteikė leidimus.
„Bendrovė siekia jai priklausančias lėšas laikyti įšaldytas įmonės banko sąskaitoje Lietuvoje, kaip to reikalauja ES ir Lietuvos teisės aktai“, – komentare BNS teigė įmonė.
Ji nurodė dėl konfidencialumo neturinti teisės atskleisti, kiek tiksliai lėšų siekia atgauti iš operatorių bei kokioje stadijoje yra procesas Stokholmo arbitraže: „Dėl prisiimtų konfidencialumo įsipareigojimų neturime teisės komentuoti su arbitražu susijusių klausimų.“
Kaip rašė BNS, „Inter RAO Lietuvai“ palankų sprendimą ginče su FNTT šiemet rugsėjį priėmė ESTT, konstatavęs, kad ES arba viena jos valstybių narių negali taikyti sankcijų ES įmonei vien dėl to, kad ji netiesiogiai priklauso Rusijos valstybei.
51 proc. „Inter RAO Lietuvos“ akcijų priklauso Suomijos „RAO Nordic“, o šią valdo Rusijos energetikos milžinė „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai vadovauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.
FNTT dėl sąsajų su I. Sečinu 2022 metų kovą apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas. Tų pačių metų gegužę ji pranešė, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos, nekilnojamasis turtas, o vietoje sąsajų su I. Sečinu įrašytas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
