Tyrimas, atliktas "Swedbank" užsakymu, atskleidė, kad internetu finansinius reikalus dažnai tvarkantis gyventojas yra 18-45 metų amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas ir gyvenantis didmiestyje.
Žvelgiant pagal gyventojų užsiėmimą, aktyvumu interneto bankininkystėje išsiskiria aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai bei studentai. Asmeniniams pavedimams ir mokėjimams už paslaugas interneto banką renkasi 90 proc. apklaustų vadovų bei 71 proc. studentų. Mažiausiai aktyvūs interneto banko naudotojai kol kas yra pensiją gaunantys senjorai (16 proc.) ir bedarbiai (29 proc.).
„Interneto bankas ir bankų programėlės mobiliesiems įrenginiams populiarėja, nes keičiasi žmonių poreikiai. Naujosioms technologijoms pastebimai paprastėjant, jos tampa prieinamos vis didesniam skaičiui žmonių. Be to, vartotojai yra pragmatiški ir netrunka suprasti, kad elektroniniai įrankiai padeda sutaupyti laiko bei pinigų. Bankas yra visur, kur veikia interneto ryšys, todėl į banko specialistus gyventojai vis rečiau kreipiasi dėl pavedimo ar norėdami sumokėti mokesčius. Banko padalinys tampa visų pirma finansinių konsultacijų vieta“, – sako „Swedbank“ Elektroninių kanalų departamento direktorė Lina Žemaitytė.
Ji taip pat pabrėžia, kad interneto banko naudotojų daugėja ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Pastebima tendencija, kad senjorai, padedami banko specialistų, sėkmingai perpranta visas pagrindines operacijas – kaip pasitikrinti sąskaitos likutį, atlikti pavedimą ar apmokėti sąskaitą.
Lietuvos gyventojų nuomonės dėl naudojimosi interneto bankininkyste tyrimą praėjusių metų lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1006 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
