Dabar populiaru
Premjera
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 06, 09:50

Investavimas ne per banką, o platformas: kuo tai geriau ir ką reikėtų žinoti?

Per pastaruosius kelerius metus vis daugiau santaupas įdarbinti norinčių žmonių atranda sutelktinio finansavimo platformas, kurios jau tapo ne alternatyviu, o vienu iš konkurencingiausių būdų dėl savo paprastumo ir suteikiamų galimybių. Ką reikia žinoti, nusprendus pradėti investuot ar norint išbandyti naujus investavimo būdus?
Viktorija Čijunskytė
Viktorija Čijunskytė / Asmeninio arch. nuotr.

Rekordiniai investicijų kiekiai

„Profitus“ ir KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktos apklausos duomenimis, savarankiškai per bankus investuoja daugiau nei trečdalis jau investuojančių apklaustųjų. Tuo tarpu sutelktinio finansavimo platformas (SFP), dirbančias su nekilnojamojo turto projektais (NT), buvo pasirinkę 6 proc. apklaustųjų.

Viktorija Čijunskytė, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja ir vadovė tvirtina, kad bankai savo populiarumą vis dar išlaiko ir dėl to, kad jie teikia ir kasdienes paslaugas.

„Nepaisant to, kad bankai žmonėms tokie įprasti, investavimas per SFP auga labai dideliais tempais, o šiemet matome rekordinį šuolį. Tam įtakos turi ir rekordinė infliacija, ir labai patogi investavimo sistema. O paprastumas ir greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių renkantis kur investuoti, tai taip pat parodė atliktas tyrimas“, – sako ji.

Sutelktinio finansavimo platformos tampa įprastu įrankiu

Investavimo tendencijas keičia ne tik augantis pasitikėjimas SFP, bet ir šių lankstumas bei gebėjimas taikytis prie rinkos pokyčių bei poreikių. Pavyzdžiui, „Profitus“ nuolat tobulina paslaugas ir investavimas per platformą nebereikalauja net papildomo žmogaus indėlio, jeigu jis to pageidauja.

„Automatinio investavimo funkcionalumas įgalina investuotojus įdarbinti laisvas lėšas, neinvestuojant savo laiko. Projektus atrenka, įvertina ir finansavimui paskelbia profesionalai, NT bei finansų ir verslo analitikai. Tad investuotojui užtenka papildyti sąskaitą ir nustatyti kriterijus, kokių jis nori, kad jo pinigai būtų „įdarbinti“ – palūkanų „žirkles“, vienos investicijos sumą ir t.t., o investavimas įvyksta automatiniu būdu“, – kalba V. Čijunskytė.

Tai, kad NT platformos populiarėja, nėra tik skambūs žodžiai, tai rodo ir atliktas tyrimas – tarp svarstančių investuoti pirmauja SFP.

„Tai nestebina, nes platformos, Lietuvoje įsikūrusios prieš kelerius metus, sparčiai ištobulino procesus bei technologijas, užtikrindamos greitą pinigų įdarbinimą, patogius mokėjimo būdus bei patogų ir paprastą investicinio portfelio valdymo būdą. Tradiciniams bankams įdiegti inovacijas trunka ilgiau dėl didelės apimties, konservatyvesnių sprendimų procesų bei ilgos veiksmų derinimo tvarkos. SFP atveju tinka posakis – mažesni yra lankstesni bei greitesni“, – sako ji.

123RF.com nuotr./Investavimas, finansai
123RF.com nuotr./Investavimas, finansai

Investuoja nuo jaunimo iki senjorų

Nors tarp investuojančių per SFP dažniau sutinkami jauni žmonės iki 25 metų amžiaus, per pastaruosius dvejus metus matoma ir sparčiai augančią vyriausių investuotojų grupė.

„Platformose daugiausia investuoja didžiausių 5–7 Lietuvos miestų gyventojai, regionuose tai dar mažiau atrasta sritis. Mes, kaip platformos kūrėjai, nuolat daug dėmesio skiriame edukacijai, organizuojame bei dalyvaujame renginiuose, konferencijose, seminaruose. Pristatome sutelktinio finansavimo platformų, alternatyvių investavimo būdų veikimo principus, rizikas bei galimybes. Tiek gyvai, tiek per Youtube”, – aiškina V. Čijunskytė.

Galima startuoti investuojant nedideles sumas

„Lyginant iš SFP pozicijų, mes atrodome patrauklesni investuotojams, nes per SFP galima investuoti nedideles sumas ir lengva viską daryti pačiam, nereikia niekur eiti. Ne vienas tūkstantis žmonių, startavę nuo nedidelių sumų, vėliau investavimą pasirenka kaip kas mėnesinį taupymą. Kitas dalykas – SFP visada matai kaip pinigams „sekasi“, gali matyti ir naujus projektus. Dar viena priežastis – gana didelis investavimo terminų pasirinkimas, jie prasideda nuo 6 mėn. Toks lankstumas ir palyginti mažos startinės sumos lemia patrauklumą, nes pirmasis 100 eurų gali būti skiriamas vien tik iš smalsumo. Tai padarė ne vienas mūsų klientas, kiek esame atlikę tyrimų. Pamatę, kaip sekasi pirmai investicijai, pradeda pridėti vis daugiau ir daugiau. Iš viso per 4 metus per mus žmonės jau investavo per 66 milijonus eurų, uždirbo daugiau kaip 3 milijonus“, – statistiką beria V.Čijunskytė.

Lyginant bankus ir SFP, skiriasi ir sritys, į ką investuojama. Bankuose investuojama į akcijas, turto fondų vienetus, tuo tarpu platformose vyksta investavimas į NT projektų paskolas. Kitaip sakant, verslas ieško finansavimo verslo idėjai ar nekilnojamojo turto projektų vystymui, o kaip užtikrinimą, jog investicijos bus apsaugotos – įkeičia didesnės vertės turtą. Pagrinde Lietuvoje vyrauja NT finansavimo platformos, kuriose įkeičiamas nekilnojamasis turtas užtikrina investicijų saugumą.

123RF.com nuotr./Būstas
123RF.com nuotr./Būstas

Gera alternatyva norintiems investuoti į NT

Galiausiai, pasak V.Čijunskytės, tai puikus pasirinkimas neturintiems pakankamo pradinio kapitalo, laiko ar žinių užsiimti investavimu į NT nuomai, ar investavimu į NT fondus, vystymą. Kadangi visą darbą atlieka platformoje dirbantys ekspertai bei pats projekto, kuriam telkiamos lėšos, savininkas.

„Nekilnojamas turtas yra apčiuopiamas ir atsparus infliacijai, jo vertė niekada nėra lygi nuliui. Žinoma, reikia įvertinti ir force majeure galimybę, tačiau tai itin reti atvejai“, – tvirtina investicijų ekspertė V.Čijunskytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką