— Pone Zina, ar finansų krizę pajus visi?
— Pasaulinė finansų krizė nėra stichinė nelaimė — taifūnas, uraganas, žemės drebėjimas, nuo kurio nukenčia visi gyventojai. Finansų krizė — pačių žmonių sukelta finansinių sunkumų situacija, kurioje vieni nukenčia, nes praranda turtą (jis tampa bevertis), o kiti krizės gali net nepajusti.
— Kas skatina finansų krizę?
— Padidėjęs žmonių godumas ir lengvabūdiškumas, pasitikėjimas ir tikėjimas ateitimi. Žmonės Lietuvoje ir kitose šalyse prarado budrumą, pamėgo riziką. Tai rodo kaip greitai Lietuvoje paplito lošimo namai. Mes nenorime ilgai ir kantriai taupyti, norime suvartoti jau dabar dar tik būsimus savo uždarbius. Kai taip manančiųjų vis daugėja, didėja rizika. Mes juk taip žavėjomės amerikiečiais, kurie sugeba gyventi skolon. Šiandien puikiai matome tokio gyvenimo pasekmes.
— Kalbama, kad rinką apėmė sąstingis. Paaiškinkite, kas tai yra?
— Finansų rinkose (komerciniuose bankuose, vertybinių popierių rinkose) sutrinka normalus pinigų srautas. Turintieji laikinai laisvų pinigų jau pajuto šį sutrikimą. Pradėjo mažėti finansinio turto (vertybinių popierių) kainos, todėl tie rinkos dalyviai, kurie jų turėjo, skubėjo parduoti, o tie, kurie buvo planavę pirkti — pradėjo delsti, tikėdamiesi dar didesnio atpigimo. Sustojo normali rinkų veikla, visi pradėjo nerimauti — susidūrė su rizika, kurios nebuvo planavę. Sustojus pinigų prekybai, jų pradėjo trūkti tiems, kurie buvo suplanavę pirkti, taip pat sumažėjo uždarbis tų, kurie įprastai pinigus pardavinėjo (skolindavo), nes jie negali parduoti be didelės rizikos.
— Kas mažiausiai nukenčia krizių metu?
— Tie, kurie gauna stabilias pajamas (koreguotas infliacijos) ir mažai priklauso nuo finansų rinkų. Taigi, būk atsargus, nerizikuok: neprarasi, bet ir daug neuždirbsi. Ne veltui sakoma: gali pasirinkti vieną iš dviejų — arba ramiai miegoti, arba sočiai valgyti.
— Kokios investicijos atsiperka krizės metu?
— Ir krizės, ir ekonominio pakilimo metu ne visos investicijos atsiperka, ir čia jokių receptų nėra. Atsipirkimas (pas mus vartojamas terminas „grąža“) yra individualus dalykas: tos pačios rūšies turtas viename versle gali uždirbti daug, kitame — nieko. Viskas priklauso nuo vadybos sugebėjimų (vadybos sugebėjimai ir yra verslo vertė). Jeigu daug rinkos dalyvių priima neprotingus, rizikingus sprendimus, investuodami, pvz., į vertybinius popierius, tada tiesiog atrodo, kad šios investicijos neatsiperka. Kiekvienas finansų rinkų dalyvis turi išmanyti finansinio turto ypatumus. Jeigu tokį turtą perka diletantai, tai elgiasi kaip lošimo namuose.
— Kaip žmogui įvertinti, ar jam verta investuoti pinigus į vieną ar kitą turtą?
— Norint finansiškai įvertinti turto investicijas — atsakyti į klausimą, ar man verta pirkti šį konkretų turtą konkrečiam tikslui, — kiekvienas žmogus turi apskaičiuoti būsimus perkamo turto uždarbius. Reikia sau atsakyti tokius klausimus: kur planuoju panaudoti nupirktą turtą, ką juo gaminsiu, už kiek parduosiu po „n“ metų, kas man kaip turto savininkui liks iš turto uždarbio; kiek kainuos pinigai turtui nupirkt (palūkanos, jeigu skolinsies, prarasta galimybė uždirbti tam tikrą metinį pelną, jei turtą pirksite iš savo santaupų); kiek metų planuojate turto uždarbius.
Apskaičiavus kiekvienų metų turto uždarbius, pvz., per 5 metus, reikia palyginti turto kainą su visų 5 metų uždarbiu ir gausite atsakymą ar per 5 metus turtas uždirbs daugiau, nei jis kainuoja.
Tai yra paprasčiausias būdas. Finansų specialistai taiko ir daugiau metodų. Bet svarbiausias dalykas, kad planuojant turto uždarbius, būtina įvertinti ir riziką. Rizikai įvertinti pakanka atsakyti į klausimą, kas gali atsitikti su turto uždarbiais arba su pinigų kaina (dabar Lietuvoje neplanuotai pabrango pinigai), ko aš dabar neplanuoju.
Jeigu pirksite turtą neįvertinę jo atsipirkimo rizikos, sprendimas bus labai rizikingas.
— Gal dabar verta investuoti į pingantį nekilnojamąjį turtą?
— Nekilnojamasis turtas, kaip ir auksas bei kiti spalvotieji metalai, gali būti išeitis investicijoms ekonominio nuosmukio metu tiems, kurie nenori rizikuoti. Bet toks turtas nėra pelninga investicija. Aš manau, kad neverta investuoti į nekilnojamą turtą, jeigu tikiesi uždirbti tik iš turto kainų pokyčio.
— Kaip investuoti būtų teisinga?
— Labai paprastas ir universalus atsakymas — nedėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Remiantis šiuo principu, galima tikėtis vidutinių uždarbių ir vidutinės rizikos. Visiškai išvengti rizikos nėra galimybės, galima tik ją sumažinti diversifikuojant turtą.
— Kokio vidutinio uždarbio galima tikėtis investuojant į rinkos vertybinius popierius?
— Maždaug šimtametė JAV finansų rinkų statistika parodė, kad vidutinis akcijų pelningumas per metus yra apie 12 proc. Daugiau gali planuoti uždirbti smarkiau rizikuojantieji. O nemėgstantieji rizikos turi tenkintis nedideliu 3-4 proc. metiniu uždarbiu. Atsiminkite paprastą taisyklę: jeigu jums siūlomi dideli uždarbiai, tai yra užmokestis už didelę riziką.
— Ką sąstingio metu patartumėte verslininkams?
— Verslas privalo plėstis, augti, jeigu nenori bankrutuoti. O plėtra, augimas reiškia turto investicijas. Be abejo, ekonominio sąstingio metu plėtra gali sulėtėti. Tada reikia galvoti, kaip išlaikyti turto vertę, kad ji nesumažėtų.
— Kaip matuojama esamo turto vertė?
— Turto vertė matuojama jo galimybe uždirbti savininkui. Kiekvieno verslo vadybininko pareiga parinkti tokį turtą (išteklius), kurie, atsižvelgus į riziką, uždirbtų naudą savininkams net ekonominės krizės metu. Jeigu vadybininkai nežino, kokį turtą nupirkti, kaip jį „įdarbinti“, tada jie negali dirbti šio darbo.
Tad patarimas būtų toks — investuokite į gerus specialistus. Nors Lietuvoje net aukšto lygio valstybės vadybininkais dažnai dirba žmonės, neturintys vadybinio išsilavinimo, o tai mūsų šaliai sukelia tik papildomų rūpesčių.
