SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška teigė, kad nepaisant per pandemiją sumažėjusių išlaidų, pinigų žmonės neivestuoja, o verčiau laiko indėliuose. Kovo mėnesį indėlių skaičius Lietuvos bankuose buvo rekordinis – 18,6 mlrd. eurų, per metus jų santaupos išaugo 22 proc. Tačiau, kaip pažymi SEB ekspertas, ši taupymo priemonė šiandien nesuteikia praktiškai jokių palūkanų.
„Iš kitos pusės, mes matome, kad infliacijos lūkesčiai didėja. Dabartinės infliacijos prognozės dar yra santūrios. Lietuvos bankas prognozuoja 1,6 proc. infliaciją, SEB bankas – 2,6 proc. Faktas paprastas – sutaupyti pinigai praras savo galią, jei jie bus laikomi einamosiose sąskaitose“, – sakė jis.
Lietuva pagal investuojančių gyventojų skaičių stovi per vidurį –investuoja 52 proc. tautiečių. Latvijoje investuojančių yra 49 proc. Pirmauja Estija – investicijomis užsiima beveik 60 proc. gyventojų.
Skirstant investicijas pagal rūšis aiškėja, kad Lietuvoje aiškaus lyderio nėra. Investicijos į nekilnojamą turtą sudaro 18 proc., po 17 proc. gyventojai skiria investiciniam draudimui ir trečios pakopos pensijų fondams.
Latvijoje dominuoja trečios pakopos pensijų fondai, į kuriuos investuoja 24 proc. gyventojų, o Estijoje kas trečias apklaustas gyventojas sako investuojantis į nekilnojamą turtą.
Vertybiniai popieriai tautiečių beveik nedomina
Vertybinių popierių, akcijų, obligacijų ir investicinių fondų srityje – ryškus apklaustų Estijos gyventojų pranašumas. Beveik 1 iš 30 Estijos gyventojų yra investavęs į vertybinius popierius. Lietuvoje tokių yra per pusę mažiau.
„Siečiau tai ir su finansiniu raštingumu – žmonės yra labiau pažengę ir turi aiškesnį supratimą. Tai ta sritis, kur yra vietos pasitempti", – sakė G.Milieška.
Jis teigė, kad pandemijos metu susidomėjimas vertybiniais popieriais kilo, tačiau naujų investuotojų į šią sritį neįsiliejo labai daug.
„Lietuvoje vertybinių popierių sąskaitų buvo atidaryta daugiau, išaugo prekybos apimtys ir Baltijos šalių, ir kitų šalių biržose. Pandemijos pradžioje labai suaktyvėjo apyvartos, bet nepasakyčiau, kad labai dramatiškai padidėjo investuojančių žmonių kiekis. Baltijos šalyse, grubiai skaičiuojant, sandorius sudarančių žmonių yra apie 40-50 tūkst. Tai yra labai mažas skaičius, nepaisant to, kad jis kažkiek išaugo", – sakė G.Milieška.
„Mes vis dar kalbame, kad investavimas yra nišinis dalykas ir jame veikia tie žmonės, kurie turi supratimą, ką su tuo daryti. Mes norime įtraukti žmones ne į spekuliavimą, o į ilgalaikį investavimą ir paversti tai kultūra, kaip sąskaitų apmokėjimas", – pridūrė G.Milieška.
Populiariausi kaupimo tikslai Baltijos šalyse yra kaupimas pensijai, taip pat pinigų įdarbinimas suvokiant, kad jie ilgainiui nuvertėja.
Populiarėja ankstyvosios pensijos idėja
„Jeigu stebite viešąją erdvę, galite pastebėti, kad labai populiarus yra FIRE judėjimas (angl. financial independance, retire early – finansinė nepriklausomybė, ankstyva pensija). Tai yra gyvenimas iš pasyvių pajamų. Tarp apklaustų žmonių, ši idėja yra ketvirtoje vietoje pagal populiarumą“, – sakė G.Milieška.
Daugiau Lietuvoje investuoja jaunesni, miestuose gyvenantys, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Du trečdaliai gyventojų investuoja nuo 20 iki 100 eurų per mėnesį, daugiau nei pusė gyventojų investuoti siekia trumpuoju laikotarpiu – nuo vienerių iki trejų metų.
„Norėtume akcentuoti, kad prie dabartinių palūkanų, turint metų ar trejų investavimo horizontą, bus labai sunku rasti pelningų investicijų. Investavimo pasaulyje laikotarpis, rizika ir grąža yra glaudžiai susiję. Norint uždirbti didesnę grąžą reikia prisiimti didesnę riziką ir turėti didesnį investavimo horizontą. Numatyti, kaip pasaulis atrodys po metų yra rizikinga", – pabrėžė SEB specialistas.
Banko apklausa taip pat atskleidė ir nenoro investuoti priežastis. 46 proc. respondentų atsakė, kad jiems nepakanka santaupų, 28 proc. bijo prarasti pinigus. Laiko ir žinių trūkumą kaip pagrindinę priežastį įvardijo po 22 proc. respondentų.
Tiesa, 62 proc. apklaustųjų ketina investuoti per artimiausius 12 mėnesių, o 31 procento respondentų investicijos nedomina. Vis dėlto, beveik 60 proc. gyventojų įvertino savo finansine žinias žemiausiu balu. Tik 1 proc. įvertino savo žinias kaip labai geras.
