„SGD terminalo projekto investicijų poreikis yra 604 mln. Lt, kurį užtikrins už projektą atsakingos AB „Klaipėdos nafta“ ir KVJUD savo ir/ar skolintomis lėtomis“, – rašoma projekto verslo plane.
Iš jų 311 mln. Lt bus skirta kanalo gilinimui ir prieplaukai bei jos įrengimams, 293 mln. Lt – projekto valdymui, paleidimo darbams, vamzdynui.
Visų terminalo investicijų ir fiksuotų veiklos kaštų įtaka galutinėje gamtinių dujų kainoje sudarys apie 2–3 proc. Po dešimties metų, išpirkus SGD laisvą–saugyklą, terminalo kaštų įtaka sumažės per pusę.
Skaičiuojama, kad tiekiant 2 mlrd. kubinių metrų SGD ir atsižvelgiant į 2011 metų faktines rinkos kainas Lietuvos vartotojai sutaupytų iki 0,4 mlrd. Lt per metus.
![]() |
| Suskystintų gamtinių dujų terminalo nauda |
Plaukiojančioji 170 tūkst. kubinių metų tūrio SGD saugykla su dujinimo įranga įsigyta 2012 metų kovo pradžioje pasirašius 10 metų nuomos sutartį su išpirkimo galimybe.
Įstatymu Lietuva įsipareigoja pirkti 25 proc. dujų iš SGD terminalo. Tokia taisyklė numatyta siekiant užkirsti kelią dabartiniam monopolistui „Gazprom“ sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais.
Kai tiekėjai pripras dirbti su SGD terminalu, šios nuostatos gali būti atsisakyta.
Lietuva taip pat ketina 25 proc. dujų pirkti iš „Gazprom“.

