Didžiausią investuotoju susidomėjimą dėl įvesto euro ir glaudžių ekonominių saitų su Skandinavijos šalimis šiuo metu jaučia Estija. Lietuva pagal sandorių vertę yra antra. Plėtros įmonėms ir investuotojams Lietuvoje kol kas sunku suderinti lūkesčius dėl kainų, rašo „Verslo žinios“.
„Investuotojų domėjimasis Baltijos regionu grįžta. Tokiam elgesiui įtakos turi sparčiai auganti Baltijos šalių ekonomika, gerėjantys verslo lūkesčiai, palankios reikšmingų tarptautinių finansinių institucijų prognozės Baltijos šalims“, – sakė „Colliers International“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė.
Pernai Lietuvoje įvyko vos vienas rimtas investicinis sandoris – „Vilmestos“ išplėtotą verslo centrą Vilniaus Saltoniškių gatvėje, kuriame įsikūrusi „Danske Bank“ centrinė buveinė, įsigijo Lietuvoje veikiantis „Lords LB Asset Management“.
„Mes esame ir pirkėjai, ir pardavėjai tuo pačiu metu. Kaip pardavėjai matome, kad yra apčiuopiama aukščiausio lygio objektų sostinėse paklausa – prekybos ir pramogų centrų, prekybos centrų, tinklų, verslo centrų su patikimais nuomininkais“, – pasakė „BPTAsset Management“ Veiklos Lietuvoje vadovas Antanas Anskaitis.
Anot jo, komerciniai bankai tokioms investicijoms daug labiau nusiteikę skolinti pinigų nei prieš pusmetį, taigi, lėšos nėra kliūtis.
Viena priežasčių, kodėl plėtros įmonės delsia parduoti objektus, jei šie nekelia rūpesčių, – neaišku, kur tuos gautus pinigus toliau investuoti. Mat nekilnojamojo turto rinka dar labai vangi. Kita priežastis – nekilnojamojo turto objektų savininkai tikisi atkurti pajamų iš nuomos srautus ir taip padidinti objektų vertę.
Anot pašnekovų, dėl minėtų priežasčių Lietuvoje yra atotrūkis tarp investuotojų norimų mokėti sumų ir plėtros bendrovių prašomos kainos.
„Tačiau šis skirtumas mažėja. Šiandien yra kaip tik tinkamas laikas patraukliems objektams įsigyti, todėl, nenorėdami praleisti palankios galimybės, investuotojai yra pasiruošę mokėti daugiau“, – sakė R.Aškinienė.
