Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Investuotojai atsigręžia į struktūrizuotas finansų priemones

Investuotojas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Investuotojas
Šaltinis: BNS
0
A A

Nuo krizės daugiau nei 10 kartų sumenkusi Lietuvos struktūrizuotų finansinių priemonių – investicinių indėlių, susietų obligacijų rinka pastaraisiais mėnesiais pradėjo atsigauti.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praeitų metų pabaigoje buvo išplatinę 186,5 mln. litų vertės struktūrizuotų finansinių priemonių, arba 41 proc. mažiau nei 2012 metų gruodį, kai bankai buvo išleidę 317,8 mln. Lt vertės tokių vertybinių popierių, rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys.

Pasak „Verslo žinių“ internetinio numerio, nežymi struktūrizuotų priemonių rinkos atsigavimo tendencija pradėjo matytis praėjusių metų pabaigoje.

Naujai išplatintų struktūrizuotų priemonių vertė augo du mėnesius iš eilės ir 2013-ųjų gruodį pasiekė 4,52 mln. litų. Daugiau nei pernai gruodį per pastaruosius metus struktūrizuotų priemonių buvo parduota tik 2013-ųjų kovą, balandį ir liepą.

„2013-ieji yra pirmieji metai po krizės, kai struktūrizuotų priemonių rinka Lietuvoje pradėjo šiek tiek atsigauti“, – komentuoja Marius Ignotas, „Swedbank“ akcijų prekybos Lietuvoje skyriaus vadovas.

Prieš krizę struktūrizuotų finansinių priemonių rinka Lietuvoje buvo keletą kartų didesnė – 2007 m. ir 2008 m. bankų išplatintų struktūrizuotų priemonių vertė viršijo 2 mlrd. Lt.

Jau kurį laiką pastebime teigiamų tendencijų akcijų rinkose, tad optimizmas pamažu gali persikelti ir į kitas turto klases, tačiau struktūrizuotose priemonėse procesas vyksta gana lėtai, – sako Virgilijus Mirkės, SEB banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovas.

„Jau kurį laiką pastebime teigiamų tendencijų akcijų rinkose, tad optimizmas pamažu gali persikelti ir į kitas turto klases, tačiau struktūrizuotose priemonėse procesas vyksta gana lėtai“, – sako Virgilijus Mirkės, SEB banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovas.

Pagyvėjimą struktūrizuotų priemonių rinkoje, pasak finansų specialistų, galima sieti su vyraujančiomis itin žemomis indėlių ir obligacijų palūkanomis, taip pat su pamažu didėjančiu rizikos apetitu rinkoje.

„Gyvenant nulinių palūkanų aplinkoje, investuotojai ieško būdų, kaip gauti aukštesnę investicijų grąžą. Realių alternatyvų, ypač kai kalbame apie saugesnes investicijas, yra nedaug. Lietuvoje galima kalbėti apie indėlius, iš dalies apie vyriausybės taupymo lakštus ir Lietuvos Vyriausybės obligacijas. Tokioje aplinkoje investiciniai indėliai su kapitalo garantija tampa padoria alternatyva, tad šiame segmente matomas atsigavimas“, – teigia M.Ignotas.

Šių metų vasario 3 d. baigiamų platinti 1 m. trukmės vyriausybės taupymo lakštų palūkanos sudaro 1%, 2 m. trukmės atitinkamai – 1,1%. Vienų metų trukmės indėlių litais palūkanos bankuose penktadienį siekė 0,2-1,6%. Aukcione, vykusiame šių metų sausio 27 d., 1 m. trukmės Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai buvo išplatinti už maždaug 0,4% siekiančias palūkanas.

„Pastaruoju metu vis daugiau investicinių indėlių pradeda rodyti teigiamą grąžą, nes atsigauna finansų rinkos, o tai taip pat prisideda prie struktūrizuotų priemonių rinkos pagyvėjimo. Jei investuotojas turėjo investicinį indėlį ir uždirbo, didelė tikimybė, kad jis toliau investuos naudodamasis ta pačia ar panašia finansine priemone“, – sako M. Ignotas.

Kiša koją

Žemos saugių finansinių priemonių ir indėlių palūkanos skatina ieškoti uždarbio galimybių kitose finansinėse priemonėse, tačiau kartu kiša koją ir struktūrizuotų finansinių priemonių leidėjams. Esant itin žemoms palūkanoms, sudėtinga pasiūlyti investuotojams patrauklių investavimo priemonių, nes paprastai struktūrizuota finansinė priemonė susideda iš indėlio, už kurį gaunamos palūkanos, ir pasirinkimo ar ateities sandorio, iš kurio siekiama uždirbti.

„Kuo mažesnės palūkanos, tuo mažesnis idėjų pasirinkimas, nes mažai lėšų lieka pasirinkimo sandoriams įsigyti. Esant mažoms palūkanoms, finansinių priemonių struktūra sudėtingėja, jų rizika auga. Pavyzdžiui, investuotojui nebegarantuojamas visas įdėtas kapitalas, mažėja dalyvavimo koeficientas, nuo kurio iš dalies priklauso galutinė struktūrizuotos priemonės grąža“, – aiškina V.Mirkės.

Pasak jo, pastaraisiais metais pasaulio rinkose išaugo akcijų kainos, tačiau apyvarta padidėjo nedaug, o tai rodo, kad investuotojai dar nėra visiškai atgavę pasitikėjimo.

„Tačiau rizikos apetitas po truputį grįžta į akcijų rinką ir jei panašios tendencijos išsilaikys, 2014 m. akcijų rinkoms bus pakankamai geri, o tai padarys teigiamą įtaką ir kitų finansinių priemonių rinkoms“, – teigia V.Mirkės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką