„Viena iš pagrindinių temų, kuria buvo diskutuojama, tai yra šalies imigracijos politika. Sutarėme, kad šie metai galėtų būti sprendimų paieškos metai, kad galėtume turėti efektyviau veikiančią bent jau institucijų sistemą, kalbant apie migracijos problemas, ir galbūt padaryti tam tikrą proveržį šitoje srityje su žmonėmis, kurie gali prisidėti prie ekonomikos augimo“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Investuotojai taip pat siūlo įvertinti galimybę leisti tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams pradėti dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje nuo dokumentų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos.
„Investors‘ Forum“ Vyriausybei pateikė pasiūlymų, kurie leistų supaprastinti migracijos procedūras ir pritraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio. Tarp jų – galimybė suteikti leidimus Lietuvoje laikinai gyventi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių piliečiams palengvinta tvarka, kaip tai planuojama Jungtinės Karalystės piliečiams „Brexit“ atveju, jeigu išstojimas įvyktų be sutarties.
Investuotojai taip pat siūlo įvertinti galimybę leisti tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams pradėti dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje nuo dokumentų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos.
Imigrantai iš užsienio Lietuvoje sudaro apie 1,76 proc. visuomenės, ir pagal šį rodiklį valstybė priskirtina prie besivystančių šalių, skaičius pateikia investuotojai.
„Skaičiuojama, kad jei imigracija į Jungtinę Karalystę būtų sustojusi ties tuo lygiu, kokiame ji buvo 1990 metais, šalies ekonomika dabar būtų 9 procentais arba 175 milijardais svarų mažesnė. Vokietijos nuostoliai siektų 155 milijardus eurų. Taigi siekdama tolesnio spartaus augimo, Lietuva negali sau leisti nusigręžti nuo migracijos iššūkio. Būtina pažymėti, kad jam spręsti daugeliu atveju net nebūtinos radikalios reformos – daugelis investuotojų teikiamų pasiūlymų nereikalauja didelių valstybės išteklių, bet jų įgyvendinimas suteiktų apčiuopiamos naudos“, − pranešime žiniasklaidai cituojamas Rolandas Valiūnas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
Tarp tokių pasiūlymų – raginimas didinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos efektyvumą įdiegiant verslo aptarnavimo standartą, galimybė ICT (perkėlimas įmonės viduje) pagrindu besikreipiančių asmenų aptarnavimą perkelti į Migracijos departamentą, paskirti bent du kvalifikuotus, anglų kalba kalbančius ir kokybiškas paslaugas teikiančius specialistus dirbti migracijos valdybose. Dar viena svarbi siūloma priemonė – galimybė elektroniniu būdu teikti dokumentus migracijos įstaigoms ir Užimtumo tarnybai.
77 proc. apklaustų Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovų švietimą laiko prioritetine sritimi, 52 proc. ragina susirūpinti itin sudėtingomis migracijos procedūromis, o 54 proc. investuotojų netenkina dabartinio šalies viešojo sektoriaus efektyvumas.
Investuotojai pažymi, kad keliomis sritimis valstybė ir jos institucijos turėtų itin susirūpinti. „Investors‘ Forum“ vykdomo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, valstybės dėmesio labiausiai pasigendama švietimo, migracijos ir viešojo sektoriaus efektyvumo srityse.
77 proc. apklaustų Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovų švietimą laiko prioritetine sritimi, 52 proc. ragina susirūpinti itin sudėtingomis migracijos procedūromis, o 54 proc. investuotojų netenkina dabartinio šalies viešojo sektoriaus efektyvumas. Kone trečdalis (30 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti skaidrumui ir kovai su šešėline ekonomika.
Ko prašė pramonininkai?
Šį pirmadienį su Vyriausybe susitiko ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis išreiškė susirūpinimą, kad pramonės revoliuciją pasitinkančios Lietuvos įmonės paliekamos be pakankamo finansavimo – prieiga prie kapitalo įmonėms yra sudėtingesnė.
LPK prezidentas akcentavo, kad liko daug neišspręstų klausimų, kurie gyvybiškai svarbūs verslui: trūksta paskatų technologiniam atsinaujinimui, o itin opus klausimas valstybės ekonomikos gyvybingumui tampa finansų kapitalo rinkos: būtini alternatyvūs bankams finansavimo šaltiniai – prieiga prie privačių kapitalo, draudimo ir kt. fondų.
Anot R.Dargio, reikia didinti konkurenciją bankų sektoriuje. Būtini pokyčiai transporto ir infrastruktūros sektoriuje – būtinas kelių priežiūros ir plėtros programos vykdymas, išgryninti kelių priežiūros vykdymo funkcijas.
LPK prezidentas patikino, kad yra ir nuveiktų darbų: įgyvendintos tarptautinių ekspertų rekomendacijos sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, apjungti darbuotojo ir darbdavio mokesčiai, priimta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas, kuriuo nuspręsta aiškiai apibrėžti viso inovacijų ciklo ir jo etapų sampratą, valstybės paramos visų subjektų vykdomai eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai principus.
