Kas buvo tame dokumente ir kuo viskas baigėsi?
Anot E.Kiznės, gruodžio pabaigoje sandėlininkas, kaip ir visas cechas, išėjo kolektyvinių atostogų, su kuriomis raštu sutiko.
Joms pasibaigus, sausio 2 d., jis į darbą nebegrįžo.
„Savaitę darbuotojas nekėlė telefono, o sausio 8 d. parašė darbdaviui, kad išvyko į Vokietiją, ten susirgo, draudimo neturėjo, ir paklausė, ar įmonė apmokės gydymą“, – pasakojo advokatė.
Jos teigimu, darbdavys paprašė rašytinio pasiaiškinimo per dvi darbo dienas.
Kaip pasakojo E.Kiznė, darbuotojas atsakė, kad nepranešė laiku, nes negalėjo atsikelti iš lovos, jokių dokumentų nepateikė ir pridūrė: jei darbdavio kažkas netenkina, tegul atleidžia.
Darbdavys taip ir padarė – atleido už pravaikštą be išeitinės.
Darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau – ir į teismą.
Jis reikalavo grąžinti jį į darbą ir priteisti 150 mln. Eur už žalą verslui ir reputacijai, 50 mln. Eur už žalą sveikatai, 865224 Eur neišmokėto atlyginimo su delspinigiais. Iš viso – 200 865 244,31 Eur. Jo valandinis atlyginimas buvo 8,23 Eur.
Pasak E.Kiznės, atleidimas pripažintas teisėtu: neatvykimas į darbą visą dieną be pateisinamos priežasties yra šiurkštus pažeidimas, o ligą patvirtinančių dokumentų darbuotojas taip ir nepateikė.
„Milijoniniai reikalavimai atmesti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pralaimėjęs abiejose institucijose darbuotojas darbdaviui turi atlyginti 4210,80 Eur ir dar 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso – beveik 5300 Eur“, – pažymėjo advokatė.
Pasak jos, fantastiniai skaičiai ieškinyje laimėjimo šansų nepadidina, bet gali padidinti išlaidas, kurias pralaimėjus tenka atlyginti.
